vulkaninis stiklas

vulkãninis stklas, efuzinių uolienų, susidariusių iš nespėjusios išsikristalizuoti (staigiai vėstančios ir stingstančios) lavos, bendras pavadinimas. Jose randamos tik mineralų kristalų užuomazgos, kartais – pavieniai kristalai. Būna rūgščios, vidutinio rūgštingumo, rečiau – bazinės sudėties. Pagal cheminę sudėtį, vandens kiekį, struktūrą ir tekstūrą skiriamos šios atmainos: obsidianas, perlitas, pemza, tachilitas, sordavalitas (abu iš bazinės lavos). Porfyrinės struktūros uolienose vulkaninis stiklas dažniausiai sudaro pagrindinę jų masės dalį. Naudojamas chemijos pramonėje, statybinėms, termoizoliacinėms medžiagoms, juvelyriniams dirbiniams gaminti. Randama akmens amžiaus dirbinių iš vulkaninio stiklo. Didžiausi telkiniai yra Armėnijoje, Graikijoje, Islandijoje, Italijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Meksikoje, Peru.