vulkánžemiai (Andosols), sistematinė grupė dirvožemių, susidariusių vulkaninėse lavose, tufuose, šlakuose, pelenuose ir kitose nuogulose. Iki 25 cm gylio turi vulkaninį ar stikliškąjį diagnostinį horizontą. Jame daug silikatų, aliuminio. Profilyje matyti įvairios sudėties sluoksniai, susiklostę vulkano ankstesnių išsiveržimų metu. Vulkanžemių susidarymą ir savybes lemia du skirtingi biocheminiai dūlėjimo procesai – hidrolizė ir helatizacija organinėmis rūgštimis. Vulkanžemiai mažo tankio, menkai struktūringi, purūs, birūs, laidūs drėgmei, iš jų greitai išsiplauna augalų maisto elementai. Vulkanžemiai užima apie 110 mln. ha, arba 0,3 %, Žemės rutulio dangos. Pagrindiniai arealai – kalnuotose teritorijose, atogrąžų, paatogražių juostose, Ramiojo vandenyno, Viduržemio jūros salose, Pietų ir Centrinėje Amerikoje, Rytų Afrikoje, Kamčiatkos pusiasalyje, Sachalino ir Kurilų salose. Kalnuose didelę jų dalį užima miškai, lygesnėse vietose auga įvairūs žemės ūkio augalai, agavų, alyvmedžių, bananų, kaučiukmedžių, kavamedžių plantacijos. Pasaulio dirvožemių žemėlapio legendoje vulkanžemiai išskirti 1974.
190
Andosols