vulvtas (vulvitis), moters išorinių lytinių organų (vulvos) uždegimas. Dažniausiai serga mergaitės iki lytinės brandos ir moterys menopauzės laikotarpiu, pakitus lytinių hormonų pusiausvyrai organizme. Vulvitą gali sukelti asmens higienos nesilaikymas, išorinių lytinių organų trauma, kai į pažeistus audinius patenka infekcijos sukėlėjų (stafilokokų, streptokokų, žarninių lazdelių, herpesvirusų, trichomonų, grybų). Vulvitas dažniau pasitaiko sergant pūlingomis odos ligomis, kirmėlinėmis žarnyno ligomis (ypač enterobioze), esant šlapimo nelaikymui, šlapimo takų uždegimui, sergant cukriniu diabetu, nusilpus imunitetui, vartojant kai kuriuos vaistus. Vulvitas taip pat būna ir alerginis, sukeltas sintetinių apatinių, skalbimo miltelių, šarminių prausiklių, kitų cheminių medžiagų. Būdinga gausios, baltos, panašios į varškę išskyros iš lytinių takų, vulvos patinimas, paraudimas, deginimas, niežėjimas, peršėjimas. Grybinį vulvitą dažniausiai sukelia Candida genties grybeliai. Dažnai vulvitas būna kartu su makšties uždegimu (vulvovaginitas). Ilgai sergant vulvitu atsiranda nusikasymų, kartais – pūlinukų. Gali parausti šlaunų vidinių paviršių oda, padidėti sritiniai kirkšnių limfmazgiai. Diagnozuojama mikroskopu ištyrus išskyrų tepinėlį, atlikus pasėlį. Gydoma sėdimosiomis vonelėmis, makšties plovimas, tepalais nuo bakterijų, grybelių, alergijos, moterims po menopauzės skiriama tepalų ir makšties žvakučių su estrogenais. Gydant susilaikoma nuo lytinių santykių.
2271