vỹčiai (Ichneumonidae), ichneumònai, ichneumondai, plėviasparnių (Hymenoptera) būrio vabzdžių šeima. Žinoma apie 60 000 rūšių, Europoje apie 6000. Paplitę visame pasaulyje, išskyrus kai kurias Grenlandijos, Kanados ir Antarktidos vietas, padengtas ledu.
Suaugėliai 0,3–4,2 cm ilgio, dažniausiai liekni su plona sąsmauka. Antenos pusės kūno ilgio ir ilgesnės, pilvelį su krūtinėle jungia plonas stiebelis. Sparnai skaidrūs. Yra besparnių rūšių. Patelės plona kiaušdėte kiaušinius deda į drugių, pjūklelių, vabalų, dvisparnių ir kitų vabzdžių lervas ar lėliukes arba priklijuoja prie jų paviršiaus. Išsiritusios vyčių lervos šeimininką suėda iš vidaus. Žiemoja suaugėliai arba lervos. Suaugėliai minta nektaru, žiedadulkėmis, patelės – šeimininko hemolimfa. Būdinga dalinė partenogenezė. Iš apvaisintų kiaušinių vystosi patelės, iš neapvaisintų – patinai. Parazituoja kitus vabzdžius, tarp jų daugelį kenkėjų. Rhyssa persuassoria rūšies vyčiai turi kelių centimetrų kiaušdėtę, ja praduria medieną ir pasiekia joje gyvenančias vabzdžių lervas. Netelia genties vyčiai parazituoja drugių vikšrus, duria skaudžiai.
vyčio Enicospilus combustus patelė
Lietuvoje vyčių yra daugiau kaip 1000 rūšių.
-vytis