Vỹčio apýgarda, Vytiẽs apýgarda, 1944 12–1953 01 Lietuvos partizanų karinis teritorinis junginys (apygarda), Aukštaitijoje kovojęs su sovietiniu okupaciniu režimu. Veikė Panevėžio apskrityje, dalyje Ukmergės ir Kėdainių apskričių, vėliau – ir Pasvalio bei Biržų apskrityse. Priklausė Šiaurės rytų Lietuvos sričiai (nuo 1948 Rytų Lietuvos sritis). Iš pradžių kūrėsi iš Lietuvos laisvės armijos 2 rajonų (nuo 1944 08): pirmojo (vadas D. Vaitelis, slapyvardžiais Atamanas, Briedis), veikusio Pagirių, Siesikų valsčiuose ir Deltuvos vlsč. vakarinėje dalyje, ir antrojo (vadas J. Krikštaponis), veikusio Taujėnų valsčiuje ir Deltuvos vlsč. likusioje dalyje. D. Vaitelis Panevėžio apskrityje ir dalyje Ukmergės bei Kėdainių apskričių organizavo vyrus į partizanų būrius, kurie sudarė Vaitelio grupę – dalį Vyčio apygardos.
Vyčio apygardos Žaibo būrio partizanai. Iš kairės: J. Sinkevičius, Z. Striogaitė ir P. Sinkevičius
Sujungus rajonus ir būrius buvo sudaryta Vyčio apygarda (vadas J. Krikštaponis, pavaduotojas D. Vaitelis, kuris 1945 01 tapo vadu žuvus J. Krikštaponiui). 1945 vasarą prie jos prisijungė dalis Lietuvos laisvės armijos Trečiosios šiaurės apygardos (Panevėžio apygardos) dalinių. Nuo 1949 Vyčio apygardą sudarė Krikštaponio rinktinė ir Briedžio rinktinė. Apygardos štabas leido laikraštį Lietuva brangi (1949–53). 1945 01 12 Lėno kautynėse su NKVD kariuomene žuvo apygardos 24 partizanai, tarp jų J. Krikštaponis.
Vyčio apygardos partizanė M. Štarolytė
Apygarda labai nukentėjo nuo saugumo agento J. Markulio (slapyvardis Erelis) kenkėjiškos veiklos; su juo ryšius palaikė iki 1947 09 (ilgiausiai iš visų Lietuvos partizanų apygardų). 1950 trylikoje būrių buvo apie 100 kovotojų. 1950 11 panaikinus Algimanto apygardą, prie Vyčio apygardos buvo prijungta Algimanto apygardos Žalioji rinktinė. Dėl pareigūnų žūčių 1951 01 Briedžio ir Krikštaponio rinktinės buvo sujungtos į Gedimino rinktinę.
1951 08 prie Vyčio apygardos buvo prijungti savarankiškai veikę ir nepriklausę Lietuvos laisvės kovos sąjūdžiui Biržų krašto kovotojai, sudarę Sierakausko tėvūniją, 1951 09 pavadintą Pilėnų tėvūnija. Lietuvoje neliko nepriklausančių Lietuvos laisvės kovos sąjūdžiui partizanų dalinių. 1953 apygardos ribose veikė apie 40 partizanų.
Po D. Vaitelio (slapyvardis Briedis; vadas 1945 01–1948 05 13) apygardos kiti vadai (visi žuvo) buvo: 1948 05–1950 07 05 A. Smetona (slapyvardžiai Ramūnas, Žygaudas), 1950 08 17–1951 04 29 M. Šemežys (slapyvardžiai Aras, Šepetys, Putinas) ir 1951 05–1953 01 26 B. Karbočius (slapyvardžiai Bitė, Algimantas). Paskutiniai apygardos kovotojai M. Suveizdis (slapyvardis Sakalas) ir E. Žilinskas (slapyvardis Vanagas) buvo nukauti 1956 07 15 Pandėlio apylinkėse, V. Zakaras – 09 14 Reniūnuose (Siesikų apyl.).
L: G. Vaičiūnas Vyties apygardos istorinė apžvalga / Laisvės kovų archyvas t. 10 Kaunas 1994; Šiaurės Rytų Lietuvos partizanų sritis. Atlasas: Dariaus ir Girėno apygarda, Didžiosios Kovos ir Vyčio apygardos Vilnius 2014.
1392