Výkintas ? apie 1253, 13 a. Žemaitijos šiaurės vakarų dalies kunigaikštis. Mindaugo brolio Dausprungo žmonos brolis. Vykintas vadovavo žemaičių kariuomenei 1236 Šiaulių mūšyje. Lietuvos didysis kunigaikštis Mindaugas, stiprindamas kuriamoje Lietuvos valstybėje savo valdžią, brolius Edivydą (Gedvydą) ir Tautvilą (Treniotos pusbrolius) su jų dėde Vykintu 1248 pabaigoje pasiuntė kariauti į Smolensko žemę. 1248–49 žiemą jiems kariaujant Rusioje Mindaugas užėmė savo brolėnų Edivydo ir Tautvilos (Tautvilo) tėvonines žemes. Vykintas, Edivydas ir Tautvila atbėgo prašyti brolių svainio Haličo kunigaikščio Danieliaus Haličiečio pagalbos. Jų pastangomis į sąmokslininkų pusę perėjo jotvingiai, dalis žemaičių, susitarta su vietoj žlugusio Kalavijuočių ordino 1237 susikūrusiu Livonijos ordinu. Susidarė grėsminga Mindaugo priešininkų koalicija (1248–54), kurią Mindaugui pavyko išardyti. 1250–51 Vykintui ir jo sąjungininkams nepavyko iš sosto pašalinti Lietuvos didžiojo kunigaikščio Mindaugo. 1251 antroje pusėje prie Vykinto pilies Tverų mūšyje sužeidus Mindaugą jo kariuomenė iš Vykinto valdų pasitraukė. Vėliau Vykintas veikiausiai žuvo.
683
415