vynininkỹstė, maisto pramonės šaka, kurios įmonės gamina vyną, šampaną, brendį ir konjaką iš vynuogių sulčių bei vaisvynį iš kitų vaisių ir uogų.
Vynininkystė pasaulyje
Tarptautinės vynmedžių ir vyno organizacijos (angl. International Organisation Vine and Wine) duomenimis, 21 amžiuje pasaulyje kasmet pagaminama apie 25–29 mlrd. litrų (250–290 mln. hektolitrų) vyno (1 lentelė).
Daugiausia vyno pagamina Italija, Prancūzija, Ispanija, Jungtinės Amerikos Valstijos, Argentina, Čilė (2–3 lentelės). Vynininkystę sparčiai plėtoja Kinija, Čilė, Australija, Pietų Afrikos Respublika, Naujoji Zelandija. Italija, Ispanija, Prancūzija pagamina apie pusę pasaulio vynų, Jungtinių Amerikos Valstijų Kalifarnijos valstija – 85 % visų šalies vynų. Prancūzija garsėja šampanais, konjakais, brangiais rūšiniais raudonaisiais vynais (ypač iš Bordeaux ir Burgundijos regionų), Italija – raudonaisiais stalo ir desertiniais vynais, vermutais, Ispanija – desertiniais ir stipriaisiais raudonaisiais vynais, cheresu, Vokietija – baltaisiais vynais (ji laikoma jų tėvyne), glintveinais, Portugalija – portveinu, madera (taip pat gamina apie 50 % kamščių alkoholinių gėrimų buteliams pasaulinės produkcijos). Eksportui skirta vyno ir brendžio gamyba yra viena svarbiausių Moldavijos, Gruzijos, Armėnijos, San Marino ūkio šakų.
brandinamas vyšnių vynas
6
7
8
Vyno daugiausia eksportuoja Prancūzija, Italija, Ispanija, Prancūzija, Australija (4 lentelė). 2018–2022 iš šviežių vynuogių pagaminto putojančio vyno daugiausia eksportavo Prancūzija, Italija, Ispanija, Čilė, Australija, Jungtinės Amerikos Valstijos (5 lentelė), vermuto ir kitų vynų iš šviežių vynuogių – Italija, Prancūzija, Ispanija, Latvija, Vokietija, Jungtinės Amerikos Valstijos (6 lentelė), sidro, kriaušių sidro ir kitų fermentuotų gėrimų – Japonija, Italija, Pietų Afrikos Respublika, Kanada, Švedija, Airija (7 lentelė). Didžiausios bendrovės: Constellation Brands, E & J Gallo Winery, The Wine Group (visos Jungtinės Amerikos Valstijos), Pernod Ricard (Prancūzija), Treasury Wine Estates (Australija), Concha y Toro (Čilė).
vyno gamybos ceche
9
3
4
5
Vynininkystės raida
Bizantijos laikų Yavne vyno daryklos, veikusios prieš 1500 metų, liekanos (Izraelis)
Vynininkystės plėtros svarbiausias centras pasaulyje nuo antikos laikų yra Viduržemio jūros regionas – Prancūzija (vynininkystės produkcijos kokybės pasaulinis etalonas), Italija, Ispanija, Portugalija, Graikija, kitos Pietų Europos ir Artimųjų Rytų šalys. Kiti svarbūs vynininkystės regionai – Kaukazas ir Prieškaukazė, Reino slėnis, Juodosios jūros pakrantė, nuo 17 a. pabaigos – Pietų Afrika, nuo 19 a. – Pietų Amerika (daugiausia Argentina ir Čilė), Kalifornijos valstija Jungtinėse Amerikos Valstijose, Australija. Didžiausia senovės vyno gamykla laikoma Bizantijos laikų (prieš 1500 metų) Yavne vyno darykla.
2000–2012 vyno gamybos pagrindinės žaliavos – vynuogių – produkcija pasaulyje padidėjo nuo 64,8 mln. iki 69,1 mln. tonų, arba 7 %. Šiuo laikotarpiu tradicinės vynuogių augintojos Europoje (Ispanija, Prancūzija, Italija, Portugalija, Vengrija, Graikija), daugiausia dėl vynuogininkystei nepalankios Europos Sąjungos paramos žemės ūkiui politikos, gerokai sumažino vynuogynų plotus, todėl Europai tenkanti vynuogių pasaulinio derliaus dalis sumažėjo nuo 62,5 % (2000) iki 39 % (2012), bendroji vyno gamyba pasaulyje – nuo 29,6 mlrd. litrų (2004 pasiekto rekordinio kiekio) iki 26,66 mlrd. litrų (2011), arba 9,9 %. 2006–2011 vyno gamyba Graikijoje sumažėjo 34,1 %, Vengrijoje – 25,2 %, Portugalijoje – 18,5 %, Italijoje – 18,2 %, Prancūzijoje – 9,5 %, Ispanijoje – 8,3 %.
konjako brandinimo rūsys
2011 pasaulyje pagaminta 26,660 mlrd. litrų vyno, daugiausia jo gamino Prancūzija (18,6 % pasaulinės gamybos), Italija (16 %), Ispanija (13,1 %), Jungtinės Amerikos Valstijos (10 %), Argentina (5,8 %; 8 lentelė). Daugiausia vyno eksportavo (2010; tūkst. litrų) Italija (2 184 100), Ispanija (1 768 500), Prancūzija (1 350 400), Australija (781 100), Čilė (733 300), Jungtinės Amerikos Valstijos (396 500), Vokietija (392 900), Pietų Afrikos Respublika (378 600).
1
Vynininkystė Lietuvoje
Lietuvoje vaisvynį pradėta gaminti 12 a., pramoniniu būdu – po Pirmojo pasaulinio karo. 1926 vaisvynį iš obuolių, vėliau ir iš juodųjų serbentų, kitų uogų pradėjo gaminti bendrovė Anykščių vynas. 1937 šalyje veikė 23 vynininkystės įmonės, jos pagamino 856 000 litrų vaisvynio (Anykščių vynas – 190 000 litrų). Po Antrojo pasaulinio karo vaisvynio gamyba išplėsta, pradėta gaminti vyną iš atsivežamų pusgaminių. Daugiausia vynininkystės produkcijos sovietinės okupacijos metais gamino gamykla Anykščių vynas (1983 – 1 9540 000 litrų vaisvynio, 110 000 litrų vyno, 610 000 litrų lietuviško kalvadoso), Alytaus vyno ir šampano kombinatas (1980 pradėjo gaminti pirmąjį lietuvišką putojantį vyną Alita, 1983 pagamino 9 000 000 litrų vaisvynio, 7900 000 litrų vyno, 4,3 mln. butelių putojančio vyno; nuo 1991 bendrovė Alita), Vilniaus likerio ir degtinės gamykla (1983 – 16 000 000 litrų vynuogių vyno; nuo 1990 bendrovė Vilniaus degtinė), Tauragės vaisių ir daržovių perdirbimo kombinatas, Vilniaus vyno gamykla. 1950 Lietuvoje pagaminta 970 000 litrų, 1960 – 5750 000, 1970 – 44 680 000, 1981 – 79 400 000, 1986 – 10 060 000, 1991 – 12 360 000 litrų vaisvynio ir vyno.
raudonojo vyno gamybos technologinė schema: 1 – sutraiškytų vynuogių masė, 2 – atskirtos šakelės, 3 – rauginimo statinė, 4 – rauginimo misa su vynuogių odelėmis, 5 – nupiltas vynas, 6 – presas, 7 – presavimu išspaustas vynas, 8 – brandinimas, 9 – išpilstymas
gamyklos darbuotojai apžiūri stiprų obuolių vyną (20 a. 7 dešimtmetis, © Bernardas Aleknavičius; Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešoji biblioteka)
1985–1990 vynininkystė, kaip ir visoje SSRS, labai sumenko dėl M. Gorbačiovo inicijuotos antialkoholinės kampanijos, pavyzdžiui, vyno didžiausia gamintoja gamykla Anykščių vynas nustojo jį gaminti ir virto gaiviųjų gėrimų ir saldainių gamykla (vyno gamybą atnaujino tik atkūrus Lietuvos nepriklausomybę). 2004 Alita įsigijo bendrovę Anykščių vynas (jos svarbiausia produkcija – vaisvyniai Voruta, Karazijos vynas, vynas Medžiotojų, obuolių sidras Extrim). Vyną gamina ir nedidelės įmonės, šeimų vyno ūkiai (pirmasis įsteigtas 2004). Mažuosius gamintojus vienija Lietuvos nacionalinė vyndarių asociacija (įsteigta 2006). Vaisvynio ir vyno gamyba 2005–2022 parodyta 9 lentelėje.
2
2271
2687
vynas; vyndarystė; vyno gamyba; alkoholinių gėrimų gamyba