vyno rūgštys

vỹno rgštys, dihidroksibutãno rgštys, sočiosios karboksirūgštys, kurių molekulėje yra 2 hidroksigrupės. Molekulinė masė 150,09. Yra 3 stereoizomerai: dešiniojo sukimo gamtinė D‑vyno rūgštis, kairiojo sukimo L‑vyno rūgštis, optiškai neaktyvi mezovyno rūgštis ir racematas – vynuogių rūgštis. Svarbiausias izomeras – D‑vyno rūgštis, bespalviai kristalai, lydymosi temperatūra 170 °C, tankis 1759,8 kg/m³. Gerai tirpsta vandenyje, kaitinama virsta piruvo rūgšties, pirovyno rūgšties ir anglies dioksido mišiniu, redukuojama – gintaro rūgštimi. Randama šermukšnių vaisiuose, vynuogėse (jose yra apie 1,7 %). Gaminant vyną iš vynuogių sulčių (joms rūgstant) ant statinių sienų ir dugno nusėda vyno rūgščių druska kalio hidrotartratas, vadinamas vyno akmuo. Jį paveikęs sieros rūgštimi C. W. Scheele 1769 pagaminino D‑vyno rūgštį (pramoninis vyno rūgščių gamybos būdas). Vyno rūgštys ir jų druskos tartratai naudojami maisto (gėrimų, esencijų, konditerijos gaminių), tekstilės pramonėje, cheminėje analizėje, galvanotechnikoje.

-vyno akmuo