vynuogininkỹstė, augalininkystės šaka – vynmedžių auginimas. Teikia gyventojams šviežių vynuogių ir razinų (džiovintų vynuogių), konservų, vyno ir konditerijos pramonei žaliavų.
Duomenų apie vynuogininkystę Mesopotamijoje, Egipte esama iš bronzos amžiaus (septintas–penktas tūkstantmetis prieš Kristų). Kilusi iš Vakarų Azijos. Šiaurės pusrutulyje verslinių vynuogynų riba eina 51° šiaurės platumos. Mėgėjiška vynuogininkystė pasislinkusi gerokai į šiaurę. Pietinės vynuogininkystės ribos siekia 39° pietų platumos (Čilėje) ir 43° pietų platumos (Naujojoje Zelandijoje). Aukščiausios vietos, kur dar auginami vynmedžiai, yra Bolivijoje (2500–3000 m virš jūros lygio), Pamyre (2300 m), Dagestane (1400 m), Azerbaidžane (1300 metrų). Atogrąžų klimato juostose vynmedžių vegetacija trunka ištisus metus ir nuimami du uogų derliai. Pasaulyje vynuogių produkcija užima 3 vietą po citrusų ir bananų (apie 73,5 mln t; 2021). Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos duomenimis, 2021 didžiausios eksportuotojos buvo Čilė (541 258 t), Peru (490 050 t), Italija (462 682 t.). Vynuogynų yra apie 10 mln. hektarų.
vynuogynas prie Reimso (Didžiųjų Rytų regionas, Prancūzija)
Labiausiai vynuogininkystė plėtojama Viduržemio jūros šalyse (Ispanijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Turkijoje), t. p. Kinijoje, Kalifornijoje (Jungtinės Amerikos Valstijos), Vakarų Azijoje, Kryme. Lietuvoje mėgėjiška vynuogininkystė plėtojama nuo 18 a. (minima J. E. Gilibert’o raštuose).
vynuogynas prie Reimso (Didžiųjų Rytų regionas, Prancūzija)
1326