Vyriáusieji Lietuvõs suvažiãvimai, 1572–1671, po Liublino unijos (1569), vykę atskiri nuo Lenkijos Lietuvos senatorių ir luomų atstovų susirinkimai. Būdavo sprendžiami Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vidaus (iždo, gynybos, teisėsaugos ir kiti) ir užsienio politikos klausimai; tai įstatymuose nenustatyta parlamentinės veiklos forma – Liublino unijos dokumentuose įrašyta tik apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės apskričių seimelius ir bendrą Abiejų Tautų Respublikos Seimą. Vyriausieji Lietuvos suvažiavimai tarpuvaldžiu vykdavo sužinojus apie valdovo mirtį, jų iniciatoriai – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žymiausieji senatoriai.
Pirmasis aukščiausiųjų pareigūnų ir dalies bajorų suvažiavimas įvyko 1572 09 24–27 Rūdninkuose, 12 senatorių sušauktas mirus valdovui Žygimantui Augustui. Pirmojo tarpuvaldžio metais (1572–76) įvyko mažiausiai dar 8 suvažiavimai. Dalyvaudavo senatoriai, valdovo dvaro pareigūnai, apskričių pasiuntiniai ir urėdai, vėliau – ir Vilniaus kapitulos atstovai (kaip iki unijos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės seimuose).
Panašius į Vyriausiuosius Lietuvos suvažiavimus, vadinamus Vilniaus, arba Lietuvos konvokacijomis (vykdavo ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kituose miestuose), inicijuodavo ir Abiejų Tautų Respublikos valdovas, norėdamas spręsti valstybės reikalus, kurių nepavykdavo išspręsti visos valstybės Seime. 1576 Seime Torunėje nepriėmus sprendimų dėl mokesčių Steponas Batoras sušaukė Karūnoje atskirus generalinius seimelius, 1577 07 – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės senatorių ir apskričių atstovų suvažiavimą Valkaviske. Buvo patvirtinti mokesčiai, vėliau tokia forma būdavo skubiai tvarkomi ir kiti reikalai (pvz., Antrojo Lietuvos Statuto taisymai, įkurtas Lietuvos Vyriausiasis Tribunolas).
Vyriausiųjų Lietuvos suvažiavimų dažnis priklausė nuo konkrečių valstybės poreikių ir bendros padėties; dažniausia rinkdavosi 17 a. pirmoje pusėje, svarstė valstybės gynimo ir mokesčių klausimus. Paskutinis suvažiavimas, arba konvokacija (sušaukta valdovo Jono Sobieskio), įvyko 1671 03 Vilniuje (Kauno seimelio pasiuntinio A. Prozoro siūlymu vienintelį kartą atsisakyta liberum veto teisės).
-Lietuvos konvokacijos; -Vilniaus konvokacijos
2623