výskupas (gr. episkopos – prižiūrėtojas), krikščionių dvasininkas. Turi aukščiausio laipsnio šventimus (Šventimų sakramentas), aukščiausią valdžią vyskupijoje ir išimtinę teisę teikti kai kuriuos Sakramentus (Kunigystės, Sutvirtinimo). Vyskupus turi Romos katalikų, Graikų katalikų, Anglikonų, Stačiatikių, vyskupinės metodistų, evangelikų liuteronų Bažnyčios. Katalikų Bažnyčioje vyskupo konsekracijai būtinas popiežiaus mandatas ir bent 3 konsekruojantys vyskupai. Pagal Kanonų teisės kodeksą, vyskupu konsekruojami ne jaunesni kaip 35 metų amžiaus vyrai, turintys kunigystės šventimus. Kitose Bažnyčiose vyskupas yra renkamas ir tvirtinamas bažnytinės arba valstybinės valdžios (metropolito, patriarcho, karaliaus). Katalikų vyskupas, valdantis vyskupiją, vadinamas vyskupu ordinaru arba apaštališkuoju administratoriumi, reziduoja vyskupijos centre prie katedros bažnyčios. Vyskupijos neturintis vyskupas vadinamas tituliniu vyskupu, metropolijai vadovaujantis metropolitas – arkivyskupu, padedantis ordinarui valdyti vyskupiją – sufraganu. Katalikų vyskupo skiriamieji ženklai (insignijos): mitra, pastoralas, žiedas, pektoralas, violetinė pijusė, juoda pelerina ir sutana su raudonais apvadais, sujuosiama raudona juosta.
titulinis vyskupas