vyskupijà, diecèzija, krikščionių Bažnyčių administracinis vienetas, valdomas vyskupo ordinaro arba apaštališkojo administratoriaus. Vyskupija yra teritorinė sritis, padalyta į parapijas. Kai tikinčiųjų apeigos ir kalba skirtinga, teritorinėse vyskupijose steigiamos asmeninės arba apeiginės vyskupijos (greta Romos katalikų – Rytų apeigų katalikų vyskupija). Vyskupijai prilygsta teritorinė abatija, prelatūra, apaštalinis vikariatas, prefektūra, apaštalinė administratūra. Teisę steigti vyskupiją turi tik Bažnyčios aukščiausioji valdžia. Vyskupijos terminas perimtas iš romėnų administracinės sistemos. Kaip bažnytinis administracinis vienetas įteisintas Konstantinopolio I susirinkime (381). Išnykusi vyskupija vadinama tituline vyskupija. Vakarų Bažnyčioje įsitvirtino 13 a., Rytų Bažnyčiose vyskupija vadinama eparchija.
193
titulinė vyskupija; eparchija