Výsla (Wisła), upė Lenkijoje. Ilgis 1048 km; ilgiausia Lenkijos upė. Baseino plotas 194 400 km2 (168 700 km2 – Lenkijoje; 25 700 km2 – Slovakijoje, Ukrainoje ir Baltarusijoje). Prasideda Lenkijos pietuose, Silezijos Beskidų (Vakarų Beskidų) šiauriniuose šlaituose. Aukštupys teka į šiaurės rytus siauru slėniu tarp Beskidų priekalnių, Mažosios Lenkijos ir Rostoczės aukštumų. Vidurupis sukasi į šiaurę, šiaurės vakarus, slėnis išplatėja, teka per Mazovijos–Palenkės žemumą, Vyslos žemupio platus slėnis kerta Baltijos aukštumas. Prie Gdansko Vysla įteka į Baltijos jūros Gdansko įlanką, sudaro plačią deltą (Vyslos Žulavai), išsišakoja į Lenivką (kairioji; ilgis 55 km) ir Nogatą (dešinioji; 62 kilometrai).
Vyslos vidurupis aukščiau Pulavų
Vyslos dešinioji šaka Nogatas (ties Malborku)
Vyslos vaga vingiuota, vietomis susiskaidžiusi į šakas ir pratakas, daug seklumų. Baseinas asimetriškas (daugiausia dešiniųjų intakų). Didžiausi intakai: Dunajecas, Wisłoka, Sanas, Wieprzas, Narevas, Dravanta (dešinieji), Pilica, Bzura, Brda (kairieji). Vysla maitinama kritulių ir sniego tirpsmo vandenų. Užšalusi sausio–vasario mėnesiais (20–60 dienų). Pavasarį patvinsta. Vidutinis debitas prie žiočių 1080 m3/s. Vyslos vanduo naudojamas elektros energijai gaminti (didžiausia užtvanka – Włocławeko). Laivuojama 941 km (nuo Przemszos žiočių aukščiau Osvencimo). Vyslos baseiną Bydgoszcziaus kanalas jungia su Oderio, Dniepro–Bugo kanalas – su Dniepro baseinu. Pakrančių didžiausi miestai: Krokuva, Tarnobrzegas, Pulavai, Varšuva, Plockas, Włocławekas, Torunė, Grudziądzas, Tczewas, prie vienos deltos šakų – Gdanskas.
Vyslos delta (Motlava, Gdanskas)
Vysla
Vysla
-Lenivka; -Nogat