Vytautas Damaševičius
Damašẽvičius Vytautas 1944 02 11Skamaičiai (Gudžiūnų vlsč.) 2021 12 09Vilnius, lietuvių kino režisierius, operatorius. Nuo 1963 dirbo Lietuvos kino studijos operatoriaus asistentu, 1980–92 dokumentinių filmų režisierius. 1980 baigė Teatro, muzikos ir kinematografijos institutą Leningrade. Dirbo antruoju operatoriumi kuriant vaidybinius filmus Smokas ir Mažylis (1975), Rungtynės nuo 9 iki 9 (1980, abiejų režisierius R. Vabalas), Sodybų tuštėjimo metas (1976), Faktas (1981, abiejų režisierius A. Grikevičius), Mano vaikystės ruduo (1977, režisierius G. Lukšas). Režisavo dokumentinius filmus Stumbras, Lapė (abu 1981), Sugrįžimas (1990, visi su P. Abukevičiumi), Saigakai (1982), Kaimo mokytojos (1983), Ieva nori dainuoti (1984), Vėlinių ugnys (1988), Liūdnoji Venecija (1990), Barikadų vaikai (1991), Kelias į Everestą (1992), Mano kaimas (1992), kino periodikos filmų Lietuvos kino kronika (1988–94).
Vytautas Damaševičius
Su J. Matoniu kūrė dokumentinių videofilmų ciklus: Menininkų portretai / Metraštis (nuo 1994, 103 filmai; svarbiausi: Kino operatorius Jonas Gricius, Aktorė Monika Mironaitė, Kompozitorius Jonas Nabažas, Dailininkė Dalia Kasčiūnaitė, Dailininkas Vytautas Ciplijauskas, Dailininkai Birutė Žilytė ir Algirdas Steponavičius, Rašytojas Petras Dirgėla, Dailininkas Vytautas Šerys, Poetas Jonas Strielkūnas, Valstybinis Vilniaus kvartetas, Kompozitorė Onutė Narbutaitė, Skulptorius Stanislovas Kuzma, Kino režisierius Marijonas Giedrys, Skulptorius Alfonsas Ambraziūnas, Dailininkas Jonas Čeponis), Lietuvos kultūros paveldas (21 filmas; svarbiausi: Vilniaus senamiestis, Lietuvos dvarai, Vilniaus katedra, Sugrįžimas į senuosius Trakus 2000, Palikimas be testamento, Czesławo Miłoszo Vilnius, Peterburgo lietuviai, Lietuviai Latvijoje, Latvijos lietuviai, Krokuvoje – mano širdis, Technikos paveldas, Gynybiniai įtvirtinimai Lietuvoje), Įveikti negalią (abu ciklai nuo 1996, 12 filmų; svarbiausi: Žmonės rateliuose, Vilties vaikai), Repeticija – teatro pulsas (nuo 1997, 9 filmai; svarbiausi: Jono Vaitkaus teatras, Henrikas Vancevičius: „Mandragora“, Oskaro Koršunovo teatras, Rimas Tuminas: „Karalius Edipas“, Gintaro Varno teatras).
Su J. Matoniu sukūrė filmų portretų (Generolas Povilas Plechavičius 1994, Kad įvykdyčiau Dievo valią. Kardinolas Vincentas Sladkevičius 1996, Czesławo Miłoszo Vilnius 2006), istorinių (Tikra Armijos Krajovos istorija 1993, Negrįžtantis laikas 1994, Išnykstantis Žvėrynas 1995, Lietuvos kariuomenės vadai 2008) filmų.
2019–21 režisavo 19 dokumentinių filmų ciklą Vilniečiai.
Lietuvos meno kūrėjų asociacijos premija (su J. Matoniu, 2003). Gedimino ordino Riterio kryžius (2004). Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premija (su J. Matoniu, 2013).