Gudónis Vytautas 1948 07 28Šiauliai, lietuvių psichologas, pedagogas. Habilituotas daktaras (socialiniai mokslai; 1995). Rusijos socialinių ir pedagogikos mokslų akademijos tikrasis narys (1997).
Išsilavinimas ir darbinė veikla
Vytautas Gudonis
1978 baigė Šiaulių pedagoginio instituto Defektologijos fakultetą, 1979 – Leningrado A. Gerceno pedagogikos universiteto aspirantūrą. 1979–2023 dėstė Vilniaus universiteto Šiaulių akademijoje (iki 2021 Šiaulių universitetas); profesorius (1996). Skaitė paskaitas Kauno medicinos, Vytauto Didžiojo, Vilniaus pedagoginiame, Vilniaus, Jaroslavlio, Machačkalos, Abakano, Tartu, Jelabugos, Naberežnyje Čelnų, Almetjevsko universitetuose. 1979–1996 dirbo Suaugusiųjų aklųjų mokykloje, nuo 1996 buvo P. Avižonio regos centro (abu Šiauliuose) psichologas. Stažavo Mančesterio universitete (1992), Grenoblio mokytojų rengimo (1993), Londono karališkajame nacionaliniame aklųjų (1994), Kvebeko neįgaliųjų reabilitacijos centre (1999), Ukrainos medicinos mokslų ir V. Filatovo akių ligų ir audinių terapijos (2004, 2010) institutuose, Vroclavo universitete (2013).
Mokslinių žurnalų Specialusis ugdymas, ATEE Spring university (abiejų nuo 1998), Socialinis ugdymas (nuo 1999), Pedagogika (nuo 2000), Jaunųjų mokslininkų darbai (nuo 2003), Profesinės studijos: teorija ir praktika (nuo 2005), International Journal of Psychology: A Biopsychosocial Approach (nuo 2008), Aktual'nyje problemy pedagogiki, psichologii i profesionalnogo obrazovanija (nuo 2016, Ukraina) redkolegijų narys.
Mokslinė veikla
Svarbiausios mokslinių tyrimų sritys: sutrikusios regos vaikų ugdymas, specialiojo ugdymo terminija, neįgalaus žmogaus paveikslas mene kaip specifinė visuomenės nuostatų išraiška.
Lietuvoje ir užsienyje paskelbė daugia kaip 270 mokslo ir publicistinių straipsnių neįgalaus žmogaus vaizdavimo mene tema.
Kita veikla
V. Gudonis sukūrė dokumentinį filmą Irmutė – Irma (2022) apie beveik tris dešimtmečius stebėtos neregės mergaitės socialinę raidą Šiaulių Petro Avižonio ugdymo centre.
Sukaupė apie 6000 meno kūrinių reprodukcijų, susijusių su negalios vaizdavimu mene.
Veikalai
Svarbiausi veikalai: Sutrikusios regos asmenų mokymosi motyvai ir jų ugdymo būdai (1984), Lietuvos tiflopedagogikos istorija (1985), Sutrikusios regos asmenų integracijos pagrindai (1996), Sutrikusios regos asmenų adaptacijos pagrindai ir perspektyvos (1999, rusų kalba), Kairiarankystės fenomenas (su Liana Brazdeikiene, 2005), Paauglių, gyvenančių globos įstaigose, adaptyvaus elgesio ugdymas (su Kristina Samašonok, 2008), Institucinio ugdymo ir adaptyvaus elgesio dermės modeliavimas (su K. Samašonok, Adolfu Juodraičiu, 2010), Žmonių baimės: 1193 fobijos (2017), Negalia visuomenėje ir vaizduojamame mene (2020), Negalia visuomenėje, literatūroje ir vaizduojamame mene (2022), Aklasis, nustebinęs pasaulį. Vasilijus Jarošenka (2024).
Parengė Tiflologijos vardų žodyną (su kitais, 2001), Anglų‑lietuvių kalbų specialiojo ugdymo žodyną (su kitais, 2002), Enciklopedinį tiflologijos žodyną (2 tomai 2008–2009), Trumpą fobijų žodyną (2009), Penkiakalbį specialiojo ugdymo terminų žodyną (su kitais, 2011).
Apdovanojimai
Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio Kryžius (2023).
2271