Ìgnas Vytautas, iki 1958 Ignatãvičius 1924 05 16Zaciša (Nemakščių valsčius) 2009 02 18Vilnius, lietuvių tapytojas, grafikas, vitražistas.
Vytautas Ignas
1941–43 studijavo Vilniaus dailės akademijoje (tapybą pas J. Vienožinskį, piešimą – pas A. Gudaitį, L. Vilimą). 1944 pasitraukė į Vokietiją. 1946–48 mokėsi Dailės ir amatų mokykloje Freiburge (tapybos – pas V. Vizgirdą, A. Valešką, piešimo – pas V. K. Jonyną, V. Kasiulį). 1949 grafikos mokėsi pas T. Valių. 1950 emigravo į Jungtines Amerikos Valstijas. 1972–2006 gyveno Ashforde (Konektikuto valstija). Dirbo A. Elskaus, A. Valeškos ir kitose vitražo dirbtuvėse Čikagoje ir Clevelande. Gyvendamas Niujorke dėstė knygų meną, grafiką ir dizainą Catano‑Rose’o meno institute (1970–72). 2006 grįžo į Lietuvą. Nuo 1949 dalyvavo dailės parodose (individualios Jungtinių Amerikos Valstijų įvairiuose miestuose, Vilniuje 1971, 2000, 2001, Kaune 2001, 2007, Juodkrantėje 2002, Klaipėdoje 2002, 2003, pomirtinės Druskininkuose 2013, Vilniuje 2016; 1988–2000 dalyvavo išeivijos lietuvių dailininkų parodose Lietuvoje).
Nutapė paveikslų (Autoportretas 1958, Klounas su dūdele 1960, Piemenukas, 1963, Našlaitis, Šeima, abu 1967, Gyvybės medis 1968, Pavasaris 1981), sukūrė (daugiausia medžio raižinio ir linoraižinio technika) estampų (Pieta 1962, Jūratė ir Kastytis 1963, Pasaka 1970, ciklas Lietuva 1977, 1981, Šventoji Lietuva 1989–1990), vitražų projektų, iliustravo J. Švaisto, L. Dovydėno, Liūnės Sutemos knygų. Kūriniuose yra lietuvių tautosakos (saulė, mėnulis, žaltys, gyvybės medis), religinių (Rūpintojėlis, Dievo Motina), etnografinių motyvų. 5–6 dešimtmečio tapyba tamsių spalvų, ekspresionistinė, niūri, dramatiška, vėlesnė – šviesaus, ryškaus kolorito, poetiška, metaforiška. Grafika ornamentiškesnė. Kūrinių turi Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Žemaičių muziejus Alka, užsienio muziejai.
V. Ignas. Angelas ir vaikai (aliejus, 1963, Lietuvos dailės muziejus)
L: Vytautas Ignas Vilnius 2001.
2704
2271