Vytautas Martinkus
Martiñkus Vytautas 1943 05 28Jerubiškiai (Jurbarko vlsč.), lietuvių rašytojas, literatūrologas. B. Martinkaus brolis. Dr. (hum. m.; filosofijos m. kand. 1981). Lietuvos mokslų akademijos narys (2012, nuo 2018 narys emeritas). 1965 baigė Kauno politechnikos institutą, 1966–71 ir 1982–86 dėstė filosofiją. 1994–2017 dėstė Lietuvos edukologijos universitete (iki 2011 Vilniaus pedagoginis universitetas); profesorius (2010). Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus atsakingasis sekretorius (1974–82), sąjungos valdybos (1988–90) ir sąjungos pirmininkas (1990–91). Nuo 1977 Lietuvos komunistų partijos narys, 1989–90 savarankiškosios Lietuvos komunistų partijos ir jos centro komiteto narys.
Vytautas Martinkus
Kūryba
Apsakymų (rinkiniai Loterija 1969, Rotušės laikrodžio vagis 1974) ir apysakų (rinkinys Vėtrungė šeimos šventei 1978) personažai – jaunimo, inteligentijos atstovai, siekiantys įprasminti savo egzistenciją. Apysakoms būdinga intelektiniai svarstymai, jose vaizduojami išskirtinių gabumų, bet prie aplinkos nepritampantys žmonės. Romane Akmenys (1972) mitologiniai įvaizdžiai siejami su bręstančios asmenybės ieškojimais, novelių romane Lašai: Rašmenys ant klepsidros Autų gatvėje (1980) miestiečių gyvenimui suteikiama simbolinė aura. Romane Medžioklė draustinyje (1983, LSSR valstybinė premija 1985) filosofiniu spekuliacijos principu nagrinėjama konformizmo, dvasinio melo ir veidmainiškumo reiškiniai, romane Negęsta žvaigždė paukščio pėdoje (1988) vaizduojamas 19 a. išradėjo gyvenimas, romane Simonija (1997) atkuriama tragiška netolima praeitis, aprašomi individo išgyvenimai. Romanams būdinga polinkis į universalius apibendrinimus, daugiaplanė fabula, loginėmis konstrukcijomis paremta kompozicija, įvairių funkcinių stilių derinimas. Juose sekama moderniąja 20 a. pasauline proza, siekiama plėsti ir modifikuoti tradicinį romaną – į fabulą įterpiama mitografinių nuorodų, filosofinių ekskursų, pasakojimas papildomas dokumentų citatomis, naudojamos įvairios pasakotojo figūros (pvz., imituojamas metraštininkas).
Dar išleido apysakų rinkinį Šuns mazgas (2005), istorinį romaną apie Lietuvos aviacijos pradininką A. Griškevičių Žemaičio garlėkys (2009, L. Dovydėno premija 2010), kalendorinių novelių rinkinį Dvylika lieptų (2011), romaną Tavo bažnyčios rūsys: sakmė apie retus giminės akmenis su epitafijomis ir jų personažais (2018). Kūryboje vyrauja analitinė nuostata, filosofinių ieškojimų temos. Išleido poetinių esė rinkinį apie tėviškę Gabatos knyga (1999), straipsnių ir esė rinkinį Literatūra ir paraliteratūra (2003), veikalą Estetinė literatūros gyvybė: Aksiologinis šiuolaikinės lietuvių prozos spektras (2010), straipsnių ir recenzijų rinkinius Estezė ir vertinimai: esė apie literatūros kūrinio pajautą (2013), Vidaujos link: Užrašų ir pašnekesių žingsniais (2018). Kūrinių išversta į keliolika Europos tautų kalbų.
Apdovanojimai
LSSR valstybinė premija (1985), Ordino Už nuopelnus Lietuvai Karininko kryžius (2003). Lietuvos Respublikos Vyriausybės meno premija (2003), L. Dovydėno premija (2010), Lietuvos meno kūrėjų asociacijos premija (2011), V. Krėvės-Mickevičiaus premija (2012), Lietuvos nacionalinė premija (2018), Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalis (2022).
778