Moñtvila Vytautas 1902 02 04Čikaga 1941 07 19Kaunas, lietuvių poetas.
Vytautas Montvila
Nuo 1906 gyveno Lietuvoje. 1922–24 mokėsi Marijampolės, 1925–26 – Kėdainių mokytojų seminarijoje. Trumpai studijavo Lietuvos universiteto Humanitarinių mokslų fakultete. Bandė telkti kairiuosius literatus; 1929 parengė almanachą Raketa. Už revoliucinę veiklą 1929–31 kalintas, 1935–36 gyveno tremtyje Marijampolėje. Bendradarbiavo vienkartiniame leidinyje Mūsų skardas, žurnaluose Aušrinė, Mūsų jaunimas, Kultūra, almanachuose Darbas, Prošvaistė. Vertėsi atsitiktiniais darbais. 1940–41 atsidėjo literatūrai, skaitė eilėraščius mitinguose. Prasidėjus SSRS–Vokietijos karui nesislapstė, įskųstas gestapui. Nacių sušaudytas Kauno VII forte.
Kūryba
Eilėraščius pradėjo spausdinti 1923. Socialinius ir revoliucinius motyvus poezijoje derino su ekspresyviu avangardistinės poezijos stiliumi. Eilėraščių rinkinyje Naktys be nakvynės (1933) – kovinga lyrika, skelbianti socializmo idealus, siekianti meną paversti pasaulio pertvarkymo priemone; būdinga publicistinės ir oratorinės tendencijos, patosas, tiesus ir principingas žodis. 1940 eilėraščiuose (rinkinys Į plačią žemę 1940) sveikino sovietinės okupacinės valdžios vykdomas pertvarkas, šlovino komunistus, smerkė praeitį, skelbė pasaulinę revoliuciją. Veikiamas V. Majakovskio kūrė aktualią oratorinę poeziją. Tapo vienu sovietinės lietuvių poezijos pradininkų. Parašė apsakymų, romanų fragmentų. Išvertė M. Gorkio romaną Motina (2 t. 1934–35), apysaką Buvusieji žmonės (1937), É. Zola romaną Žlugimas (pavadinimu Sąmyšis 1936), P. Buck, K. Hamsuno, V. Majakovskio, P. Lebreno kūrinių. V. Montvilos kūriniai versti į rusų kalbą. Sovietinio laikotarpio memuaristikoje, kritikoje, poezijoje V. Montvilos tragiška baigtis gretinta su frankistų sušaudyto ispanų poeto F. Garcíjos Lorcos likimu.
R: Raštai 2 t. Vilnius 31982. L: Atsiminimai apie Vytautą Montvilą Vilnius 1966; J. Kačiulis Vytautas Montvila Vilnius 1977; Vytautas Montvila literatūros moksle ir kritikoje Vilnius 1982; L. Inis Paukštis be pastogės: Vytauto Montvilos gyvenimas Vilnius 1989.
996