Vytautas Naktinis

Naktnis Vytautas 1951 03 26Vilnius, Lietuvos biotechnologas. Dr. (biomed. m.; biol. m. kand. 1983). 1974 baigė Vilniaus universiteto Chemijos fakultetą (gamtinių junginių chemiją), 1974–78 studijavo molekulinės biologijos aspirantūroje SSRS mokslų akademijos Molekulinės biologijos institute Maskvoje.

Vytautas Naktinis

1978–91 dirbo Taikomosios enzimologijos institute Vilniuje, 1982–91 Genų inžinerijos laboratorijos vedėjas, tyrė bakterijų ir mielių plazmidžių panaudojimo genų inžinerijoje galimybes. Vadovavo pirmojo Lietuvoje genų inžinerinės farmacijos preparato – žmogaus augimo hormono (komerciniai pavadinimai Somatogenas‑L ir Biosoma) bei jo gamybos technologijos, rekombinantinio filgrastimo (komerciškai sėkmingiausio šalies istorijoje farmacinio preparato) sukūrimui, rūpinosi filgrastimo patekimu į pasaulio rinką. Atkūrus nepriklausomybę 1992 dalyvavo kuriant pirmąjį Lietuvos farmacijos įstatymą. 1991–95 Cornellio universiteto medicinos koledžo Niujorke kviestinis mokslininkas. 1995–2004 biofarmacinių įmonių Biofa, Biotechna, Sicor Biotech (TEVA Group) mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros direktorius, valdybos narys ir vienas pagrindinių akcininkų.

Nuo 2005 konsultantas biotechnologijų ir biofarmacijos klausimais. Nuo 2023 Lietuvos filantropinio Ateities biomedicinos fondo valdybos narys, Valstybės strateginės analizės centro STRATA ekspertas sveikatos politikos klausimais.

Asociacijos Žinių ekonomikos forumas pirmasis tarybos pirmininkas (2000–03) ir vienas steigėjų, pirmojo Lietuvos mokslo slėnio – Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parkas – 2002 įsteigimo vienas iniciatorių ir signatarų.

Paskelbė 25 mokslinius straipsnius, iš jų 5 straipsnių serija 1995–96 publikuota žinomiausiuose moksliniuose biomedicinos žurnaluose Cell, Journal of Biological Chemistry (Jungtinės Amerikos Valstijos), šioje serijoje aprašyti atradimai įtraukti į molekulinės genetikos vadovėlių seriją Genes (sudarė Benjaminas Lewinas, 1983–2014).

Apdovanojimai

Jungtinių Amerikos Valstijų Gynybos departamento garbės ženklas Už indėlį į Lietuvos pasirengimą stojimui į NATO (2003). Lietuvos mokslo premija (su V. A. Bumeliu, M. Mauricu, Jonu Henriku Pesliaku, 2004).