Petkẽvičius Vytautas 1930 05 28Kaunas 2008 12 10Vilnius, lietuvių rašytojas, visuomenės ir politikos veikėjas.
Vytautas Petkevičius
1944 SSRS vėl okupavus Lietuvą kolaboravo su sovietiniu režimu. 1951–89 SSKP, 1989–90 savarankiškosios LKP, 1990 Lietuvos demokratinės darbo partijos, 1998–2008 Lietuvos liaudies sąjungos Už teisingą Lietuvą narys. 1954 baigė Centrinę komjaunimo mokyklą Maskvoje, 1960 – Maskvos universiteto Istorijos fakultetą. 1954–57 dirbo Lietuvos komjaunimo Centro komitete. 1957–59 Lietuvos komunistų partijos Radviliškio rajone komiteto sekretorius. 1960–61 laikraščio Tiesa korespondentas. 1968–69 Lietuvos rašytojų sąjungos konsultantas, 1969–70 – sąjungos valdybos sekretorius. 1988 dalyvavo Žaliųjų judėjime ginant Lietuvos pajūrį nuo Baltijos jūroje Rusijos Federacijos teritorijoje prie Kuršių nerijos statomų pavojingų gamtai naftos gręžinių. 1988 Sąjūdžio iniciatyvinės grupės, Sąjūdžio Seimo ir Tarybos narys. 1992–96 Lietuvos Respublikos Seimo narys, 1993–96 02 Nacionalinio saugumo komiteto pirmininkas.
Kūryba
Debiutavo 1955 pokario ir karo temų kūriniais. Ankstyvojoje kūryboje (romanai Priemiesčio žmonės 1959 21983, Apie duoną, meilę ir šautuvą 1967 31984, apsakymų rinkiniai Speiguoti pavasariai 1965, Baltas šešėlis 1970) vaizduojama kova su vadinamaisiais liaudies priešais, socialinės kilmės (iš darbininkų) ar patirties (komjaunuoliška veikla, darbas kuriant socializmą) suformuotas sovietinis aktyvistas, kuriam stengiamasi suteikti drąsios, ryžtingos, gražios vidumi ir išore asmenybės bruožų, o kūrinių fabulas nuspalvinti nuotykiniais elementais. Vėlesnėje kūryboje (romanai Grupė draugų 1979, Šermukšnių lietus 1980) socialistinio realizmo schemos įvairinamos aprašant užkulisinius aukštų valdžios bei komunistų partijos veikėjų santykius, įtraukiant ir jų dvasinio pakrikimo, amoralumo, dviveidiškumo epizodus. Mažiau dėmesio skiriama rišliai, meniškai sąrangai. Rašytojas įtaigos siekė išryškindamas aktualijas, politines peripetijas. Tai būdinga ir istoriniam romanui Paskutinis atgailos amžius (2 t. 1986 21987), kur plėtojamos Lietuvos gyvenimo paralelės 15–20 a. ir daug dėmesio skiriama besirandančiam Lietuvos proletariatui vaizduoti. Pastaruosiuose romanuose į emocingą, angažuotą, tezinį pasakojimą, schemiškus teigiamų ir neigiamų veikėjų modelius, vyravusius ankstesniuose kūriniuose, įterpiamas ir analitiko požiūris, dažniau naudojamas kontrapunkto principas, pateikiami neretai nesutampantys atskirų personažų požiūriai. Lietuvių prozos kontekste V. Petkevičiaus kūryba atstovauja politiškai angažuotai, socialistines idėjas propaguojančiai krypčiai.
Už apysakas vaikams Ko klykia gervės (1963 31982, pagal ją televizijos spektaklis Diktantas be klaidų 1984), Gilės nuotykiai Ydų šalyje (1964 72013, pagal ją televizijos spektaklis Giliuko nuotykiai 1966), Sieksnis, Sprindžio vaikas (1966 32000) ir Didysis medžiotojas Mikas Pupkus (1969 32001) suteikta LSSR valstybinė premija (1970). Kitos knygos vaikams: apysakos Kodėlčius (1974 82015), Molio Motiejus – žmonių karalius (1978 32005), apsakymų rinkiniai Visi prieš vieną (1976), Didelis ir mažas (1983). Kūriniuose paaugliams ir vaikams dažnai pagal fantastinę pasakos konvenciją ryškinama gėrio pergalė prieš blogį, plėtojamas sąmojingas, kupinas spalvingų detalių pasakojimas.
Parašė apybraižų, esė (Mano šalis Lietuva vadinasi 1974, rusų kalba, lietuvių kalba platesnis variantas pavadinimu Yra šalis 1975 21983, Visur duona su pluta 1978, Akistatos 1979, Kasdieniškos legendos 1982, Kaip gimsta baubas 1990), satyrinę apysaką Audra stiklinėje (1982), pjesių (Penktas vežimo ratas, išspausdinta ir pastatyta 1976, Dainuojantis milžinkapis, pastatyta 1977).
Dar išleido apysaką Abra kadabra (2 knygos 1991), politinių šaržų knygas Durnių laivas (2003), Durniškės (2006), Prakeiktieji ir pateptieji (2008). Parašė scenarijų Lietuvos televizijos meniniam filmui Šešiolikmečiai (pastatytas 1986, režisierius R. Banionis, išleista 1987). Kūryba versta į 16 kalbų.
Apdovanojimai
LSSR valstybinė premija (1970).
R: [Kūrinių serija] Vilnius 3 t. 1983–85.
778