Výtauto apýgarda, 1945–52 Lietuvos partizanų karinis teritorinis junginys (apygarda), Aukštaitijoje kovojęs su sovietiniu okupaciniu režimu.
Priklausė Šiaurės rytų Lietuvos sričiai (nuo 1948 Rytų Lietuvos sritis). Į apygardą įėjo Labanoro, Antazavės ir Ažvinčių giriose veikiančios partizanų rinktinės: Tigro rinktinė, Šarūno rinktinė (priklausė 1946 11–1947 04, nuo 1947 05 – Algimanto apygardai), Liūto rinktinė, Lokio rinktinė ir Vaižganto rinktinė. Apygardą įkūrė 1945 07 Sūdalaukyje (Saldutiškio vlsč.) susirinkę Lietuvos laisvės armijos Aukštaitijos vadai. Riba tarp Vytauto ir Algimanto apygardų buvo Šventosios upė. 1947 Vytauto apygarda turėjo apie 900 kovotojų. 1948 Šiaurės rytų Lietuvos srities vadovybės nurodymu kuopos pertvarkytos į rajonus. Vytauto apygardos štabas leido laikraštį Aukštaičių kova (1945 10–1952 09); redaktoriai: P. Ivonis, vėliau V. Pakštas (slapyvardžiai Naras, Vaidotas), B. Kazickas (slapyvardžiai Saulius, Krivaitis, Vakaris) ir rašytojas B. Krivickas.
Vytauto apygardos partizanai. Iš kairės sėdi A. Garnelis ir E. Dručkus, stovi – Lokio rinktinės vadas B. Vaičėnas, E. Garnelis ir V. Krasauskas
Rinktinės leido savo spaudą. Daugiausia kautynių su NKVD kariuomene įvyko 1944 pabaigoje–1946 pradžioje: 1944 11 17 prie Ginučių piliakalnio, 12 27 Antazavės šilo kautynės, 1945 03 11–12 Kiauneliškio kautynės, 04 13 Reškutėnų kautynės, 1946 01 15 Minčios miško kautynės (Želmeniškės kautynės).
Išdavus Vytauto apygardos štabo bunkerius Vosiliškiuose ir Baltamiškyje (Leliūnų vlsč.), 1950 04 05–12 žuvo keli štabo pareigūnai, redaktorius B. Kazickas nusišovė. 1951 03 19 Labanoro girioje žuvo ir Rytų Lietuvos srities štabo viršininkas V. Pakštas bei keli kiti pareigūnai. Suimtas srities ir apygardos štabų Ryšių skyriaus viršininkas J. Bulka buvo saugumo užverbuotas ir tapo agentu smogiku (slapyvardis Bimba); išdavė daug partizanų. Dėl provokacijos 1951 12 12 buvo suimtas ir nuteistas mirties bausme paskutinis Liūto rinktinės vadas H. Ruškulis (slapyvardis Liūtas). 12 20 suimtas apygardos vadas B. Kalytis (saugumo agento slapyvardžiai Serapinas, Ramojus) išdavė apygardos štabo viršininką J. Kemeklį (slapyvardžiai Rokas, Rimtutis, Krivaitis, Granitas; žuvo 12 22), štabo narį, Tigro rinktinės vadą V. Žaliaduonį (slapyvardis Rokas; žuvo 1952 03 27), Rytų Lietuvos srities vadą J. Kimštą (suimtas 1952 08 16) ir kitus kovotojus. Vytauto apygarda buvo sunaikinta.
1953 liko tik apygardos apie 20 partizanų, pavieniai žuvo arba buvo suimti. Kai kurie, paklusę amnestijai, legalizavosi (pvz., broliai I. ir J. Streikai; po 3 m. buvo suimti ir nuteisti, J. Streikus sušaudytas). A. Kraujelis, KGB ir Vidaus reikalų ministerijos pajėgoms 1965 03 17 apsupus A. Pinkevičiaus sodybą Papiškiuose (Utenos rj.), nusišovė. Paskutinis apygardos ir Lietuvos partizanas S. Guiga slapstėsi Činčikuose (netoli Švenčionių) iki mirties (1986) pas jį globojusią O. Činčikaitę.
Vytauto apygardos vadai: 1945 07 02–10 ir 1947 01–06 J. Kimštas (slapyvardžiai Žalgiris, Žygūnas, Dobilas), 1945 08–12 V. A. Mikulėnas (slapyvardžiai Storulis, Liepa, Lubinas), 1945 12 01–1946 10 11 B. Zinkevičius (slapyvardžiai Skudutis, Granitas ir kiti), 1947 08–1949 03 24 V. Kaulinis (slapyvardis Miškinis) ir 1949 04–1951 12 20 B. Kalytis (slapyvardžiai Siaubas, Liutauras).
L: Šiaurės rytų Lietuvos partizanų sritis. Atlasas: Žalioji rinktinė. Vytauto ir Algimanto apygardos Vilnius 2022.
1392
1261