Výtauto Ddžiojo kãro muziẽjus (1940–1941, 1944–1956 Kãriškai istòrinis muziẽjus, 1956–1990 Kaũno valstýbinis istòrijos muziẽjus) yra Kaune. Steigėja – Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija (nuo 2006).
Vytauto Didžiojo karo muziejaus rūmai (architektai Vladimiras Dubeneckis, Kazys Krikščiukaitis, Karolis Reisonas, 1936)
Struktūra
Muziejuje yra Bendrųjų reikalų, Edukacijos, Karybos istorijos, Renginių ir lankytojų aptarnavimo, Restauravimo, Rinkinių apskaitos ir skaitmeninimo, Rinkinių saugojimo ir tyrinėjimo, Ūkio skyriai, buvusi pogrindžio spaustuvė ab (Saliuose, Domeikavos seniūnija), Karo technikos skyrius (Kauno tvirtovės Šeštajame forte, 2018 perkeltas iš Vilniaus).
Veikla
Vytauto Didžiojo karo muziejus kaupia, saugo, tiria su Lietuvos valstybės istorija, kova dėl jos laisvės ir nepriklausomybės, Lietuvos ir pasaulio karyba, ginklais ir atributika susijusius eksponatus. Muziejus plėtoja ir edukacinę veiklą: organizuoja paskaitas, gyvosios istorijos užsiėmimus (prie muziejaus veikiantis Kauno istorijos klubas rengia istorinių mūšių rekonstrukcijas), leidžia tęstinius leidinius Vytauto Didžiojo karo muziejus… metais (iki 2020 išėjo 13 tomų), Vytauto Didžiojo karo muziejaus kolekcijos. Muziejus išleido knygas Lietuvos krašto apsaugos ministrai ir kariuomenės vadai (2 tomai), Valstybės sienos apsauga 1990–1994 metais (abi 2008), Felikso Vaitkaus skrydis per Atlantą (2009), Pirmasis pėstininkų Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino pulkas (2010), A. Stoliarovo Lietuvos Respublikos karinė justicija 1919–1940 m. (2015), Lietuvos Nepriklausomybės kovų (1918–1920) atspindžiai tapyboje (2016), Lietuvos kariuomenė laikinojoje sostinėje 1919–1940 m. (2020) ir kitas.
muziejaus eksponatai
Eksponatai
Karo muziejaus fonduose sukaupti 314 858 eksponatai (2023 pradžioje).
paminklas Žuvusiems už Lietuvos laisvę (skulptorius Juozas Zikaras, architektas Vladimiras Dubeneckis) ir Nežinomo kareivio kapas muziejaus sodelyje
Rinkiniai: spaudos (daugiau kaip 52 900 eksponatų; saugomi įvairūs dokumentai, daugiau kaip 5000 knygų, periodikos ir smulkiųjų leidinių, senieji žemėlapiai, pašto ženklai, daugiau kaip 3000 lituanistinių atvirukų), meno (apie 1500 tapybos, skulptūros, taikomosios dailės ir grafikos kūrinių), daiktų (uniformų ir karinės ekipuotės, vėliavų, B. Buračo surinktų margučių, tautinių drabužių ir kitos kolekcijos, žymių žmonių, tarp jų pirmojo Lietuvos kariuomenės vado generolo S. Žukausko ir kitų kariuomenės kūrėjų asmeniniai ginklai ir daiktai, Lietuvos karininkų ir pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių daiktai), numizmatikos (apie 39 000 vienetų; keturiolikos lobių ir pavienės monetos, banknotai), nuotraukų (apie 31 600 vienetų; ypač vertinga B. Buračo fotonegatyvų kolekcija), archeologijos (daugiau kaip 45 000 archeologinių radinių), ginklų (grafų Tiškevičių šarvų ir ginklų kolekcija, artilerijos pabūklai, šautuvai, amunicija, Lituanicos transatlantinio skrydžio relikvijos ir kita).
Veikia nuolatinės ekspozicijos: Pogrindžio spaustuvė ab, Ginklų istorija, Naujausiųjų laikų karyba, Antinacinis ir antisovietinis pasipriešinimas Lietuvoje 1941–1956, Lietuvos kariuomenė 1920–1940, Pirmojo pasaulinio karo veiksmai Lietuvoje 1914–1915, Nepriklausomybės kovos 1918–1923, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karybos istorija, Karyba priešistorinėje Lietuvoje, Vytauto kapela. Yra Lituanicos memorialinė salė, Sukilimų salė. Karo technikos skyriuje yra daugiau kaip 150 Lietuvos kariuomenės technikos pavyzdžių. Mokslinėje bibliotekoje apie 15 000 leidinių, seniausias jų spausdintas 1605.
muziejaus ekspozicija
Laisvė muziejaus sodelyje Kaune (1921, pastatyta 1928, skulptorius Juozas Zikaras, architektas Vladimiras Dubeneckis, atstatyta 1989, architektas Antanas Algimantas Sprindys)
Muziejaus sodelyje yra paminklas Žuvusiems už Lietuvos laisvę (skulptorius J. Zikaras, architektas V. Dubeneckis) ir Nežinomo kareivio kapas, dekoratyvinė skulptūra Laisvė (1921, pastatyta 1928, skulptorius J. Zikaras, architektas V. Dubeneckis, atstatyta 1989, architektas A. A. Sprindys), Kariljono bokštas (Kauno kariljonas), biustų (J. Basanavičiaus, S. Daukanto, M. Jankaus, A. Juozapavičiaus, V. Kudirkos, P. Lukšio, Maironio, P. Plechavičiaus, V. Putvinskio, P. Vileišio, J. Žemaičio, S. Žukausko ir kitų), skulptūrų (Knygnešys, Sėjėjas, Lietuvos mokykla 1864–1904 ir kitos), Knygnešių sienelė.
Istorija
Karo muziejus įkurtas Lietuvos kariuomenės vado P. Liatuko 1919 12 15 įsakymu, 1921 02 16 iškilmingai atidarytas. 1922 02 16 į muziejaus bokštą įkeltas Laisvės varpas, dovanotas Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių.
1923 06 muziejaus sodelyje, prie Nežinomo kareivio kapo pradėtas rengti iškilmingas Vyčio Kryžiaus ordino vėliavos pakėlimo ceremonialas (sovietmečiu buvo uždraustas, atgaivintas 1991 09 08). 1936 02 16 muziejui suteiktas Vytauto Didžiojo vardas, naujame Karo muziejaus pastate (architektai V. Dubeneckis, K. Krikščiukaitis, techninis projektas K. Reisono) atidaryta ir nauja ekspozicija. 1937 į muziejaus bokštą įkeltas Kauno kariljonas. 1936–1940 Karo muziejus kaupė ir eksponavo nepriklausomybės kovų relikvijas: ginklus, pulkų vėliavas, paveikslus, archeologinius radinius ir kitus eksponatus. 1938 įrengta žuvusiųjų už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę kripta, balto marmuro lentose aukso raidėmis įrašyta nepriklausomybės kovose žuvusių karininkų, puskarininkių, karių, šaulių ir partizanų vardai bei pavardės.
Karo muziejaus atidarymas 1921 02 16 Kaune (pirmoje eilėje centre stovi ministras pirmininkas Kazys Grinius)
1940 06 SSRS okupavus Lietuvą muziejus neteko Vytauto Didžiojo vardo, uždaryta kripta. Nacių okupacijos metais pavadinimas grąžintas, bet prarasta dalis eksponatų, tarp jų – kario statula muziejaus bokšte. Po 1944 prarasta nemažai 1919–1940 surinktų eksponatų – karinių pulkų vėliavų, nuotraukų ir kita. Muziejus buvo priverstas propaguoti sovietinę ideologiją.
skulptūra Knygnešys (1939, skulptorius Juozas Zikaras) muziejaus sodelyje
1990 01 30 muziejui grąžintas oficialus pavadinimas. Iš Vidaus reikalų ministerijos grąžinta ir dalis eksponatų. Karo muziejus įgijo Lietuvos žmonių per visas okupacijas išsaugotų ir padovanotų relikvijų: 1919–1940 karininkų ir kareivių, valstybės veikėjų, diplomatų asmeninių daiktų, apdovanojimų ir dokumentų. 1998 atkurta Žuvusiųjų už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę kripta. 2006 01 01 muziejus vėl tapo pavaldus Krašto apsaugos ministerijai, savarankišku Lietuvos sporto muziejumi tapo muziejaus Sporto skyrius (įsteigtas 1991). 2015 Kariljono bokšte atstatyta 2,7 m aukščio varinė kario statula (pagal skulptoriaus J. Šlivinsko projektą). 2018 03 į Šeštąjį fortą pradėti perkelti Vytauto Didžiojo karo muziejaus Karo technikos Vilniaus skyriaus eksponatai. 2021 pradžioje muziejus turėjo 276 360 eksponatų.
2017 muziejų aplankė 56 676, 2019 – 70 015, 2020 – 49 603, 2021 – 53 318, 2022 – 92 193 lankytojai.
Vadovai
1
L: Vytauto Didžiojo karo muziejus Kaunas 2001.
Karo muziejus
1630
2271