Vytauto Didžiojo rinktinė

Výtauto Ddžiojo rinktnė, Lietuvos partizanų junginys (rinktinė), 1946–48 Žemaitijoje kovojęs su sovietiniu okupaciniu režimu.

Įkurta 1946, jos pagrindą sudarė Margio rinktinės J. Belaglovo (slapyvardžiai Algis, Žydrūnas) vadovaujamas partizanų padalinys. Veikė Šiaulių apskr. Padubysio, Radviliškio, Šiaulėnų valsčiuose ir Raseinių apskr. Kelmės bei Tytuvėnų valsčiuose. Rinktinės vadovybės (vadas J. Belaglovas) štabas buvo įsikūręs Dukto miške (Šiaulių vlsč.). 1946 01 15 per kautynes su vidaus kariuomenės daliniu žuvo 6 partizanai. Nuo 1946 09 vidurio rinktinė priklausė Jungtinei Kęstučio apygardai (nuo 1948 04 Kęstučio apygarda); buvo tarpininkė tarp šios apygardos ir Vidurio Lietuvoje veikiančių partizaninių junginių. 1947 Vytauto Didžiojo rinktinę (apie 50 kovotojų) sudarė Diemedžio, Kardo ir Didžiojo Kraujelio (Nemuno) būriai. Per 1947 02 16 kautynes Dukto miške žuvo rinktinės vadas J. Belaglovas ir štabo pareigūnai – 7 asmenys, 2 paimti į nelaisvę. Vadu buvo paskirtas S. Raziulis (slapyvardis Mažylis), štabo viršininku – L. Grigonis (slapyvardžiai Žvainys, Krivis, Danys, Užpalis).

Rinktinę imta vadinti ir Atžalyno rinktine. 1947 prie jos buvo prijungtas Kovo rajonas, veikęs Šiaulių apskr. Lygumų, Meškuičių ir Stačiūnų valsčiuose. 1948 04 įkūrus Prisikėlimo apygardą, Vytauto Didžiojo rinktinė buvo išformuota, būriai prijungti prie Lietuvos žaliosios rinktinės.

Atžalyno rinktinė

L: A. Malinauskaitė Vytauto Didžiojo rinktinė / Laisvės kovų archyvas t. 8 Kaunas 1993.

1712