Výtauto Ddžiojo universitèto bibliotekà, 1923–1930 Lietuvõs universitèto bibliotekà, 1940–1941 Kaũno universitèto bibliotekà, 1946–1950 Kaũno valstýbinio universitèto bibliotekà, aukštosios mokyklos biblioteka.
Struktūra
Veikia Informacijos išteklių formavimo, Mokslinės komunikacijos, Vartotojų paslaugų skyriai, Informacinių sistemų grupė. Padaliniai: Vaclovo Biržiškos biblioteka (turi filosofijos leidinių kolekciją, R. Staliliūnaitės asmeninę biblioteką, Azijos knygų erdvę), Leonido Donskio biblioteka, Prezidento Valdo Adamkaus biblioteka-muziejus (yra V. Adamkaus, A. Štromo, B. Kviklio, V. Kavolio kolekcijos), Mykolo Romerio biblioteka, Muzikos akademijos biblioteka, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos biblioteka (Akademijoje; yra archyvinis fondas, disertacijų, disertacijų santraukų, mokslo tyrimo darbų ataskaitų, periodikos, standartų, Žemės ūkio akademijos leidinių kolekcijos, Tado Ivanausko asmeninė biblioteka-muziejus), Meilės Lukšienės biblioteka (buvusi Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos biblioteka Vilniuje).
Prezidento Valdo Adamkaus biblioteka
Fondai ir veikla
Bibliotekos fonduose sukaupta daugiau kaip 1,1 mln. dokumentų. Saugo specializuotus informacinius išteklius (mokslinę ir mokomąją įvairių mokslų literatūrą lietuvių ir užsienio kalbomis), enciklopedijas, žodynus, žinynus, tęstinius ir periodinius leidinius.
Saugoma K. Būgos, S. Baltramaičio, J. L. Petkevičiaus asmeninės bibliotekos, grafų Tiškevičių Raudondvario rūmų bibliotekos inkunabulai, 1545 išleistas evangelikų liuteronų katekizmas, J. Bretkūno Postilė (1591), M. Daukšos išversta J. Wujeko Postilla Catholicka (1599), B. Vilento išleistos M. Liuterio Enchiridionas ir Evangelias bei epistolas (1579), J. Morkūno išleista M. Rejaus Postilla lietuviška (Postila Lietuwiszka 1600), K. Sirvydo pamokslų rinkinys Punktai sakymų (1629), reti Lietuvos žemėlapiai, iš jų – G. Mercatoriaus Lithuania (17 a.), M. K. Radvilos Našlaitėlio Amsterdame išleistas Lietuvos (1613), S. Nikolos Paryžiuje – Lenkijos karalystės, provincijų, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (1663) ir Lietuvos (1665), t. p. Livonijos ir Lietuvos žemėlapio (1563), M. Strubicziaus Lietuvos, Livonijos ir Maskvos kunigaikštystės žemėlapio (1589) fotokopijos, istoriniai (16–18 a. Žemaičių teismo 350 knygų, teismų nutarimų rinkiniai, sutartys ir kiti visuomeniniai aktai), literatūriniai (17–20 a. lietuvių rašytojų, visuomenės veikėjų asmeniniai archyvai, rankraščiai ir laiškai) dokumentai.
Leidybinė veikla
Biblioteka išleido bibliografinių leidinių: nacionalinės bibliografijos žurnalus Bibliografijos žinios, Lietuvių bibliografija, Mūsų senovė, faksimilinius leidinius – M. Daukša. Postilla Catholicka... (1926), S. Daukantas. Darbai senųjų lietuvių ir žemaičių (1929).
Istorija
Biblioteka įkurta 1923 01 01 Kaune. 1923–1944 prie bibliotekos veikė Lietuvos bibliografijos institutas, 1934–1941 – Juozo Tumo‑Vaižganto muziejus (biblioteka, baldai, paveikslai). Pradinį fondą sudarė Aukštųjų kursų bibliotekos (1954 knygos) ir A. Bezzenbergerio asmeninės bibliotekos 4608 leidiniai. Fondus papildė privatūs asmenys, Paryžiaus, Uppsalos, Niujorko, Prahos, Ciuricho, Pekino, Minsko universitetų bibliotekos. 1923 fonduose buvo 24 000, 1933 – 106 000 spaudinių. Iki 1940 buvo didžiausia Lietuvoje mokslinė biblioteka ir nacionalinės bibliografijos centras. 1940 atidaryti filialai Filologijos, Medicinos ir Technologijos fakultetuose. 1943 nacių okupacinė valdžia uždarė universitetą ir užėmė bibliotekos patalpas. 1944 biblioteka atidaryta. 1924–1941 gaudavo privalomąjį egzempliorių, 1941–1950 – SSRS privalomąjį egzempliorių. 1950 universitetą pertvarkius į Kauno politechnikos institutą ir Kauno medicinos institutą bibliotekos fondai atiteko Kauno politechnikos instituto bibliotekai (Kauno technologijos universiteto biblioteka), Kauno medicinos instituto bibliotekai (Kauno medicinos universiteto biblioteka), Vilniaus universiteto bibliotekai, Lietuvos mokslų akademijos bibliotekai, Kauno viešajai bibliotekai (Kauno apskrities viešoji biblioteka), LKP(b) centro komiteto partijos instituto, Lietuvių kalbos ir literatūros instituto ir kitoms bibliotekoms. 1990 09 01 Vytauto Didžiojo universiteto biblioteka atkurta. Pradinį fondą sudarė Respublikinės pedagoginės, Politinio švietimo namų bibliotekos, išeivijos, Lietuvos ir užsienio šalių aukštųjų mokyklų dovanoti leidiniai. 1991 atidaryta Informatikos ir gamtos mokslų biblioteka, Užsienio kalbų skaitykla, 1993 – Lituanistikos (veikė 1993–1996) ir Periodikos skaityklos, 1994 – Katalikų teologijos fakulteto skaitykla, 2000 – Mykolo Romerio teisės, 2001 – Aleksandro Štromo politinių mokslų, M. Biržiškos profesorių skaityklos. 2003 Didžiajai skaityklai suteiktas Vaclovo Biržiškos vardas. Nuo 2011 bibliotekoje kaupiamas rankraščių fondas.
Pertvarkant Lietuvos aukštųjų mokyklų sistemą nuo 2018 07 01 Lietuvos edukologijos universitetas ir Aleksandro Stulginskio universitetas pradėti jungti (prijungimas baigtas 2019 01) prie Vytauto Didžiojo universiteto ir tapo Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija bei Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija, Lietuvos edukologijos universiteto biblioteka tapo Vytauto Didžiojo universiteto bibliotekos padaliniu – Švietimo akademijos biblioteka, Aleksandro Stulginskio universiteto biblioteka tapo Vytauto Didžiojo universiteto bibliotekos padaliniu – Žemės ūkio biblioteka.
2018 biblioteka turėjo 6737 registruotus vartotojus, per metus biblioteką aplankė 215 692 lankytojai. 2020 biblioteka turėjo 12 058 registruotus vartotojus, per metus biblioteką aplankė 397 831 lankytojas.
Vadovai
1
2271
-VDU biblioteka