Výtauto Ddžiojo universitèto Švietmo akadèmija, 2011–2018 06 Lietuvõs edukològijos universitètas, LEU, 1939–1943 ir 1944–1992 Vlniaus pedagòginis institùtas, VPI, 1992–2011 Vlniaus pedagòginis universitètas, VPU, valstybinė aukštoji mokykla. Veikia Vilniuje (daugiausia) ir Kaune.
Veikla ir struktūra
Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija rengia ikimokyklinio ir priešmokyklinio, pradinio ugdymo specialistus, įvairių sričių mokomojo dalyko pedagogus, kelia švietimo darbuotojų pedagoginę ir mokslinę kvalifikaciją, sudaro sąlygas kitų sričių specialistams, dirbantiems edukacinį darbą, tęsti studijas ir keisti kvalifikaciją, plėtoja mokslinius tyrimus. Studijos vykdomos 4 krypčių studijų programose: gamtos, fizinių ir technologijos mokslų, kalbos ugdymo, socialinio ugdymo ir meninio ugdymo srityse. Yra Edukologijos tyrimų, Mokytojų rengimo ir Profesinio tobulinimo institutai, Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo, Moderniųjų didaktikų, Švietimo pagalbos, fizinio ir sveikatos ugdymo, Švietimo vadybos ir politikos katedros, Lituanistikos ir tarptautinių programų, Lenkų kalbos ir kultūros centrai, Marketingo ir komunikacijų, Mokslo ir inovacijų, Studijų departamentai, Dokumentų valdymo centras. Veikia biblioteka (Vytauto Didžiojo universiteto bibliotekos Meilės Lukšienės biblioteka), vaikų darželis Mažųjų akademija Vilniuje.
Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija (Vilniuje, Taraso Ševčenkos gatvėje)
Yra 8 mokslo tyrimų klasteriai (įvairių sričių aktyvios mokslininkų grupės, kurios atlieka bendrus tyrimus, integruoja studijas ir mokslą): 3 socialinių mokslų (Transformuojantys edukaciniai tyrimai, Sumanioji edukacija: pasitikėjimu grįsta klasterystė, Didaktikos tyrimai), 4 humanitarinių mokslų (Antikos ir viduramžių tyrimai, Lietuvos ir kitų literatūrų sąveika, Lietuvos politinių elitų raidos tyrimai steigimo paraiška, Lietuvos tautinių mažumų kalbiniai ir kultūriniai kontaktai), 1 gamtos ir technologijos mokslų (Išmaniosios technologijos ir medžiagos taikomojoje fizikoje).
Švietimo akademija leidžia monografijas, straipsnių rinkinius, mokomąsias priemones ir vadovėlius, disertacijas, kitus leidinius, mokslo žurnalus Istorija (nuo 1958), Pedagogika (nuo 1962, iki 1980 Pedagogika ir psichologija), Vocational Training: Research and Reality = Profesinis rengimas: tyrimai ir realijos (nuo 1998), Socialinis ugdymas (nuo 1999).
Meno kolektyvai
Svarbiausi meno kolektyvai: dainų ir šokių ansamblis Šviesa (įkurtas 1954), mišrus choras Ave vita (įkurtas 1935).
Istorija
Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija yra šalies seniausia pedagogus rengianti aukštoji mokykla, įsteigta 1935 kaip dvimetis Klaipėdos pedagoginis institutas. Nacių Vokietijai užgrobus Klaipėdos kraštą institutas 1939 03 buvo perkeltas į Panevėžį, 1939 11 27 – į Vilnių ir pavadintas Vilniaus valstybiniu pedagoginiu institutu, 1941 05 pertvarkytas į keturmetę aukštąją mokyklą, 1943 03 nacių uždarytas, 1944 vėl atkurtas. 1944–1946 prie jo veikė Vilniaus mokytojų institutas. 1961 prijungtos panaikintos Naujosios Vilnios mokytojų instituto specialybės, perkelti jo studentai. 1945 pradėjo veikti neakivaizdinis, 1966 – vakarinis skyrius. 1960 pastatyti nauji rūmai, 1978 – Fizikos fakulteto korpusas.
Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto Užsienio kalbų fakulteto prancūzų kalbos specialybės diplomantai ir dėstytojai (1962; © Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka)
buvusio Lietuvos edukologijos universiteto Centriniai rūmai Vilniuje (2018)
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę 1992 pavadintas Vilniaus pedagoginiu universitetu, 2011 tapo Lietuvos edukologijos universitetu. 2011 veikė 10 fakultetų (Filologijos, Fizikos ir technologijos, Gamtos mokslų, Istorijos, Lituanistikos, Matematikos ir informatikos, Socialinių mokslų, Užsienio kalbų, Sporto ir sveikatos, Ugdymo mokslų), 3 institutai (Kultūros ir meno edukologijos, Profesinių kompetencijų tobulinimo, Socialinės komunikacijos), 51 katedra, 12 laboratorijų, 12 centrų, leidykla (įkurta 1992), oranžerija. Dirbo 557 dėstytojai (52 profesoriai ir habilituoti daktarai, 90 daktarų ir docentų), buvo daugiau kaip 11 000 studentų (2011).
Leido mėnesinį laikraštį Šviesa (iki 2017; 1952–1962 Tarybinis studentas, 1986–1991 Tarybinis pedagogas, ėjo kaip savaitraštis), mokslo žurnalus Ugdymo psichologija (1998–2018), Žmogus ir žodis (1999–2018), Teksto slėpiniai (1998–2016).
Lietuvos edukologijos universitetas bendradarbiavo su daugiau kaip 90 aukštojo mokslo, kultūros ir švietimo užsienio šalių institucijų, buvo Europos tarptautinio švietimo, Europos profesinio ugdymo institucijų, Baltijos šalių universitetų, Europos universitetų asociacijų, Europos švietimo tarybų tinklo ir kitų tarptautinių organizacijų narys, mokslininkai dalyvavo Europos Sąjungos mokslinių tyrimų programose, rengė mokslines konferencijas, seminarus.
Pertvarkant Lietuvos aukštųjų mokyklų sistemą nuo 2018 07 01 Lietuvos edukologijos universitetas pradėtas jungti (prijungimas baigtas 2019 01) prie Vytauto Didžiojo universiteto ir tapo šio universiteto Švietimo akademija. 2019 sujungus 23 mokslo programas Švietimo akademijoje buvo suformuoti 8 mokslo tyrimų klasteriai, kurie veikia humanitarinių, socialinių, gamtos ir technologijos mokslų srityse. Nusprendus panaikinti buvusio Lietuvos edukologijos universiteto 200 m2 oranžeriją (įkurta 1999; iš viso joje augo apie 800 rūšių augalų) 2019 jos augalai perkelti į Kauno botanikos sodo oranžeriją. 2022 06 11 Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijoje atidarytas Ukrainos centras. 2022 12 15 Vytauto Didžiojo bibliotekos padalinys Švietimo akademijos biblioteka pavadinta Meilės Lukšienės vardu.
Žymūs absolventai
Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademiją yra baigę 11 olimpinių čempionų: D. Pozniakas, A. Jankūnaitė-Rupšienė, V. Šulskytė-Beselienė, R. Valiulis, L. Kačiušytė, R. Žulpa, A. Narbekovas, A. Janonis, V. Mogenytė-Vencienė, R. Ubartas, L. Asadauskaitė-Zadneprovskienė.
Vadovai
1
Švietimo akademija; -VDU Švietimo akademija; Edukologijos universitetas