Andriukáitis Vytenis Povilas 1951 08 09Kiusiur (Jakutija), Lietuvos politikas, valstybės veikėjas, gydytojas. Kovo 11 Akto signataras. 1958 su tėvais (ištremti 1941) grįžo į Lietuvą.
Išsilavinimas, visuomeninė ir profesinė veikla
Vytenis Povilas Andriukaitis
1975 baigė Kauno medicinos institutą, 1984 – Vilniaus universiteto Istorijos fakultetą. Su kitais įsteigė nelegalų Strazdelio humaniškos minties universitetą (veikė 1976–82). 1972–78 platino Lietuvos Katalikų Bažnyčios kroniką ir kitą nelegalią literatūrą. Dėl to 1976 buvo KGB tardomas ir nubaustas 3 m. priverstine registracija Ignalinoje. 1975–85 Kauno, Ignalinos ligoninių chirurgas. 1985–90 Vilniaus universitetinės Santariškių ligoninės kardiochirurgas. 1988 įsitraukė į Sajūdžio veiklą. 1989–90 su kitais kūrė Lietuvos nacionalinio saugumo, sveikatos ir mokslo koncepcijas.
Partinė veikla
1989–94 ir 1997–99 Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas, 1999–2001 pirmininkas, nuo 2001 (Lietuvos socialdemokratų partijai susijungus su Lietuvos demokratine darbo partija) pirmininko pirmasis pavaduotojas, nuo 2015 garbės pirmininkas.
Politinė veikla
1990–92 Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas. 1992–2004 ir 2008–14 Lietuvos Respublikos Seimo narys, 1992–96 ir 2008–14 Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos, 1996–2000 – Socialdemokratų frakcijos, 2000–04 Socialdemokratinės koalicijos frakcijos (2000–01 seniūnas) narys, 2000–01 opozicijos lyderis, 2001–04 – Seimo pirmininko pavaduotojas, Europos reikalų komiteto pirmininkas, Lietuvos delegacijos Europos Konvente vadovas. 1997 buvo vienas kandidatų į Lietuvos Respublikos prezidentus. 2004–08 Socialinių ir ekonominių tyrimų instituto direktorius. 2012–14 sveikatos apsaugos ministras. 2014–19 Europos Komisijos komisaras, atsakingas už sveikatą ir maisto saugą. 2020–24 Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono biuro direktoriaus patarėjas ir specialusis pasiuntinys. Nuo 2024 07 Europos Parlamento, jo Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos narys.
Apdovanojimai
Lietuvos nepriklausomybės medalis (2000), Gedimino ordino Komandoro kryžius (2004). Ordino Už nuopelnus Didysis kryžius (Portugalija, 2003), Garbės legiono ordino Karininko kryžius (Prancūzija, 2015).