Vyturys Jarutis
Jarùtis Vyturys 1962 12 15Kaunas, lietuvių vertėjas. 1986 baigė Vilniaus universitetą (fiziką). 1989–91 studijavo Kauno technologijos universiteto (iki 1990 Kauno politechnikos institutas) Fizikos katedros aspirantūroje. 1986–89 dirbo mokytoju. 2002 stažavo Varšuvos universiteto rengtose lenkų kalbos, kultūros ir literatūros dirbtuvėse vertėjams. Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos narys (2004). Verčia šiuolaikinę lenkų literatūrą.
Vertimai
Svarbesni vertimai iš lenkų kalbos: Cz. Miłoszo esė Pakelės šunytis (2000), eilėraščių knygos Tai (2002), Rinktiniai eilėraščiai (su kitais, 2011), O. Tokarczuk romanai Praamžiai ir kiti laikai (2000), Dienos namai, nakties namai (2007), Bėgūnai (2019), Varyk savo arklą per mirusiųjų kaulus (2020), Jokūbo knygos (2022), Empūsijas (2023), esė Jautrusis pasakotojas (su kitais, 2021), J. Pilcho gavenda Kiti malonumai (2001), romanas Stiprusis angelas (2002), apsakymų rinkinys Mano pirmoji savižudybė (2012), Antonio Liberos (g. 1949) romanas Madame (2005), W. Myśliwskio romanas Akiratis (2016). Išvertė A. Fredro, Andrzejaus Maleszkos (g. 1955), Ingmaro Villgisto (g. 1960), Krzysztofo Bizio (g. 1970), Joannos Bednarczyk, Agatos Dudos-Gracz (g. 1974) ir kitų pjesių.
Vyturys Jarutis
Išvertė įvairios humanitarinės literatūros, svarbesnės knygos: Ludwikos Byszewskos (~1758–po 1799) 1786 metų kelionės į Vilnių dienoraštis (2008), Antonio Grudzińskio Frederyk Chopin: Gyvenimas ir kūryba (2011), Małgorzatos Duczmalos (g. 1949) Jogailaičiai (2012), Małgorzatos Omilanowskos (g. 1960) Pabaltijo Zakopanė: Palanga Tiszkiewiczių laikais (2014), W. Tatarkiewicziaus Apie laimę (2015), L. Kołakowskio Mini paskaitos apie maksi dalykus (2020), Aleksandro Szklenniko Dienoraštis 1915–1918 m. (2 knyga 2018, 3 knyga 2020), Annos Kamińskos (g. 1980) Vanda: Pasakojimas apie gyvenimą ir mirtį. Vandos Rutkevič istorija (2023) ir kitas.
Apdovanojimai
Lenkijos Respublikos Auksinis kryžius už nuopelnus (2019), Lenkijos Respublikos kultūros ir nacionalinio paveldo ministerijos bronzos medalis Gloria Artis (2022). Šv. Jeronimo premija (2024).