vyzdỹs (pupilla), žmogaus ir stuburinių gyvūnų akies rainelės centre esanti anga, pro kurią šviesa pasiekia tinklainę. Per vyzdį iš užpakalinės į priekinę akies kamerą nuteka akies skystis, už vyzdžio yra lęšiukas. Vyzdys atrodo juodas, nes pro jį patekusius ir pro skaidrias terpes praėjusius šviesos spindulius sugeria gyslainės ir tinklainės pigmentas. Kai lęšiukas drumstas, jis atmuša šviesos spindulius ir vyzdys atrodo baltas arba pilkas. Vyzdys reaguoja į šviesą susiaurėdamas arba išsiplėsdamas (vidutiniškai apšviesto plotis 4 mm, ryškiai – 1 mm, tamsoje – 8 mm). Abiejų akių vyzdžių reakcija į šviesą dažniausiai būna vienoda. Vyzdžio plotį keičia lygieji rainelės raumenys, kuriuos inervuoja vegetacinė nervų sistema: plečia simpatinės skaidulos, siaurina – parasimpatinės. Pagal tai, kaip vyzdys reaguoja į šviesą, galima spręsti, ar akys mato, pastebėti centrinės nervų sistemos veiklos sutrikimus. Vyzdys gali kisti ir nuo emocinės būklės (pvz., iš didelės baimės ar stipraus skausmo išsiplečia). Sužeidus akį ar po rainelės ir krumplyno uždegimo (iridociklito) rainelės kraštas ties vyzdžiu gali suaugti su lęšiuku, tuomet vyzdžio plotis nekinta. Pažeidus rainelės raumenis ar juos inervuojančius nervus vyzdys gali likti visada išsiplėtęs arba susiaurėjęs. Dėl sklaidos vystymosi sutrikimų rainelėje gali būti keli vyzdžiai.
1307