Biernacki Wacław (Vaclavas Bernãckis), tikr. Wacław Michał Biernacki 1878 09 27Osiek (Mazovijos vaivadija) 1954 08 04?, lenkų vargondirbys. Mokėsi J. Śliwińskio vargonų dirbtuvėje Lvove; 1901 gavo staliaus dekoratoriaus diplomą. 1908 iš brolio Dominiko perėmė vadovavimą dirbtuvei Vilniuje (įkurta 1905 kaip Lenkijoje veikusios dirbtuvės filialas); 1919 perkelta į Varšuvą dirbtuvė tapo bene didžiausia vargonų dirbtuve Lenkijoje, vadinta Fabryka Organów „Wacław Biernacki“ Warszawa – Wilno. Veikė ir jos filialas Vilniuje (iki 1940). 1950 W. Biernackis įsteigė įmonę Krokuvoje. Pastatė (daugiausia pneumatinių) vargonų Lenkijoje (tarp jų – Vavelio katedroje, Varšuvos ir Krokuvos konservatorijose), Latvijoje. W. Biernackio dirbtuvės pastatyti vargonai Lietuvos bažnyčiose: Darsūniškyje, Dauguose (Alytaus rj. savivaldybė), Dūkštose, Eišiškėse, Kabeliuose, Linkmenyse, Maišiagaloje, Medininkuose, Naujojoje Vilnioje, Onuškyje (Trakų rj. savivaldybė), Pivašiūnuose, Rimšėje, Rudaminoje (Vilniaus rj. savivaldybė), Rukainiuose, Šumske, Trakuose, Tverečiuje, Videniškiuose, Virbalyje, Žeimiuose, Žiežmariuose (?), Vilniuje – Arkikatedroje, Šv. Kazimiero, Šv. Mykolo (vėliau perkelti į Tauragę), Šv. Stepono, Šv. Jurgio, Šv. Mikalojaus, Šv. Teresės, Visų Šventųjų bažnyčiose.
L: A. Pietrzyk Działalność organmistrzowska rodiny Biernackich // Organy i muzyka organowa Gdańsk 1982; P. Rosiński Zabytkowe organy w województwie kieleckim Warszawa, Kraków 1995.
2909