Wacław Sierpiński

Sierpiński Wacław (Vaclavas Serpnskis) 1882 03 14Varšuva 1969 10 21Varšuva, lenkų matematikas. Lenkijos mokslų akademijos narys (1921; 1952–57 viceprezidentas), daugelio šalių mokslų akademijų narys.

1904 baigė Varšuvos universitetą. 1906 Jogailos universitete įgijo filosofijos daktaro laipsnį. 1908–1914 dėstė Lvovo, 1919–60–Varšuvos universitete; profesorius (1910). Su Stefanu Mazurkiewicziumi įsteigė žurnalą Fundamenta Mathematicae. Per I pasaulinį karą 1914–18 internuotas Rusijoje. 1918 grįžo į Lvovą, vėliau persikėlė į Varšuvą. Per Lenkijos–Sovietų Rusijos karą padėjo Šifrų biurui iškoduoti priešo siunčiamus pranešimus. 1928–33 Lenkijos matematikos draugijos prezidentas. II pasaulinio karo metais dirbo Varšuvos magistrate, dėstė Varšuvos (pogrindžio) universitete, dirbo mokslinį darbą.

Wacław Sierpiński

Sierpińskio trikampis

Svarbiausios tyrimų sritys – aibių, skaičių ir funkcijų teorija, topologija. Jis įrodė, kad yra be galo daug nelyginių natūraliųjų skaičių k, vadinamų Sierpińskio skaičiais, kuriems reiškinys k2ⁿ + 1 yra sudėtinis skaičius su kiekvienu natūraliuoju n. W. Sierpińskis nurodė uždarą kreivę, vadinamą Sierpińskio kreive, kuriai priklauso visi kvadrato vidiniai taškai. Sukonstravo fraktalų pavyzdžių – vadinamą Sierpińskio trikampį (arba Sierpińskio nėrinį) ir Sierpińskio kilimą. Paskelbė daugiau kaip 720 straipsnių. Parašė 50 knygų, svarbiausios: Kontinuumo hipotezė (Hypothèse du continu 1934), Kardinalieji ir ordinalieji skaičiai (Cardinal and Ordinal Numbers 1958) ir Elementarioji skaičių teorija (Elementary Theory of Numbers 1964). Jo vardu pavadintas krateris Mėnulyje.

1751