Wagnerio tūba
Wagnerio tūba (Vãgnerio tūbà), valtòrninė tūbà, muzikos instrumentas – chromatinis lūpinis aerofonas. Korpusas ovalo formos, vamzdis kūgiškai platėjantis, su plačiomis žiotimis. Dažniausiai turi 4 ventilius kairiajai rankai ir piltuvėlio pavidalo valtornos pūstuką. Simfoniniame orkestre naudojamos 2 tenorinės (suderintos ir transponuojančios B) ir 2 bosinės Wagnerio tūbos (suderintos ir transponuojančios F; R. Wagnerio partitūrose kartais pasitaiko Es ir B tūbos notacija). Tenorinė skamba E–f2, bosinė – H1–c2. Natos rašomos su smuiko, žemo registro – su boso raktu.
Sukonstruota apie 1880 R. Wagnerio iniciatyva (pirmą kartą panaudota 1876 jo Nybelungo žiede). Wagnerio tūbą dar naudojo A. Bruckneris, R. Straussas, A. Schönbergas, L. Janáčekas.
1042