Waldo kriterijus (Váldo kritèrijus, Vòldo kritèrijus), statistinis kriterijus (testas), skirtas parametrinėms hipotezėms tikrinti. Remiasi standartizuotu nežinomojo parametro didžiausio tikėtinumo įvertinio (kartais ir kitų įvertinių) ir nulinėje hipotezėje įvardintos parametro reikšmės skirtumu. Standartizuojama taip, kad galiojant nulinei hipotezei minėto skirtumo ilgio kvadratas (didelėms imtims asimptotiškai) turėtų chi‑kvadrat skirstinį su m laisvės laipsnių; čia m – parametro dimensija. Kai m = 1, standartizuojant skirtumas dalijamas iš parametro įvertinio standartinio nuokrypio įverčio. Esant bendroms sąlygoms Waldo kriterijus yra asimptotiškai ekvivalentus tikėtinumo santykio ir informantės (Lagrange’o daugiklių) kriterijams. Jį (ir informantes) galima traktuoti kaip tikėtinumo santykio kriterijų, kai tikėtinumo funkcija maksimumo taške yra aproksimuojama kvadratine forma. Mažoms imtims ta aproksimacija gali būti netiksli, ypač galimų parametro reikšmių srities kraštuose. Bendruoju atveju rekomenduotinam tikėtinumo santykio kriterijui reikia daugiausia skaičiavimų: didžiausio tikėtinumo įvertinių ir hipotezės, ir alternatyvos atveju. Waldo kriterijui – tik alternatyvos, informantės – tik hipotezės atveju. Waldo kriterijus priklauso nuo modelio parametrizacijos (abipus vienareikšmių parametro transformacijų) ir kiekvienai iš jų galima gauti kitokį kriterijų, nors hipotezių tikrinimo uždavinys lieka tas pats.
Statistikoje šį kriterijų 1943 pradėjo naudoti A. Waldas.
1209