Scott Walter (Valteris Skòtas) 1771 08 15Edinburgas 1832 09 21Abbotsford (Borderso sr., Škotija), anglų ir škotų rašytojas. Seras (1820). Studijavo teisę Edinburgo universitete. Nuo 1792 dirbo teisininku. Išmoko vokiečių, italų, ispanų ir senąją prancūzų kalbą, jo kūrybai daug įtakos turėjo W. Shakespeare’as.
Walter Scott (dailininkas H. Raeburnas, 1822, Škotijos nacionalinė galerija Edinburge)
Surinko ir išleido škotų liaudies baladžių, jų imitacijų ir paties parašytų originalių baladžių rinkinį Škotų pasienio dainos (Minstrelsy of the Scottish Border 3 t. 1802–03); vienas svarbiausių ankstyvojo Europos romantizmo veikalų, jis turėjo įtakos vokiečių, lenkų, rusų romantinei poezijai. Įkvėptas baladžių, legendų, Škotijos praeities įvykių sukūrė epinių poemų, kurių meniškiausios ir populiariausios – Paskutinio menestrelio giesmė (The Lay of the Last Minstrel 1805), Marmionas (Marmion 1808), Ežero valdovė (The Lady of the Lake 1810, opera 1819, kompozitorius G. A. Rossini).
Svarbiausia kūrybos dalis – istoriniai romanai (jų parašė 26). Sukūrė ir teoriškai pagrindė istorinio romano žanrą; prozą praturtino vidiniu ir dramatiniu monologu, objektyviu pasakojimu, t. p. pasakojimu pirmuoju asmeniu. Romanuose Vaverlis (Waverley 1814), Puritonai (Old Mortality 1816, lietuvių kalba 1984, opera 1835, kompozitorius V. Bellini), Rob Rojus (Rob Roy 1817, lietuvių kalba 1956 32007), Midlodiano širdis (The Heart of Midlothian 1818) vaizduojami 16–19 a. pradžios Škotijos istorijos lemtingi įvykiai – religiniai, pilietiniai, dinastiniai karai, šeimos ir doroviniai konfliktai siejami su tautos likimo, visuomenės raidos problemomis; juose sukurta škotų buities, papročių, gamtos paveikslų, ryšku škotų liaudies kūrybos poveikis. Romanuose Gajus Maneringas (Guy Mannering 3 t. 1815), Lamermuro sužadėtinė (The Bride of Lammermoor 1819, lietuvių kalba 1995 22007, opera 1835, kompozitorius G. Donizetti) ir kituose keliamos gyvenamojo laikotarpio socialinės problemos, nagrinėjami meilės ir karjerizmo, širdies ir proto bei kiti konfliktai. Vėlesniuose romanuose atsispindi Anglijos ir Europos kitų šalių viduramžių istorijos įvykiai: Aivenhas (Ivanhoe 1819, lietuvių kalba 1922, 1954 32005; atskleidžiamas saksų ir normanų dvasios ir papročių konfliktas), Kenilvortas (Kenilworth 1821), Kventinas Dervardas (Quentin Durward 1823, lietuvių kalba 1935, 1963 32007), Talismanas (The Talisman 1825), Gražioji Perto mergelė (The Fair Maid of Perth 1828, lietuvių kalba 1970) ir kiti. Juose istorinio autentiškumo mažiau, išryškėjo nuotykių literatūros, riterinio romano bruožai. Romanams būdinga objektyvus požiūris į istorijos raidą ir visuomeninius, politinius konfliktus, tikroviškumas, istoriškai tikslios detalės, ryškūs panoraminiai paveikslai, dramatiški dialogai, individualizuota veikėjų kalba, dinamika.
Kūryboje žymu romantizmo literatūros bruožai – nuotykių gausa, fatalizmas, folkloras, paslaptingi romantiniai herojai, egzotikos ir fantastikos elementai. Dar parašė dramų, apsakymų, istorinę studiją Škotijos istorija (History of Scotland 2 t. 1830), biografinę knygą Napoleono gyvenimas (Life of Napoleon 2 t. 1827). Į anglų kalbą išvertė F. Schillerio ir G. A. Bürgerio baladžių, J. W. Goethe’s istorinę dramą Gecas fon Berlichingenas.
Turėjo daug įtakos Europos ir Jungtinių Amerikos Valstijų rašytojams, t. p. ir lietuvių istoriniam romanui (V. Pietario, K. Puidos, A. Vienuolio).
1
L: D. Brown Walter Scott and the Historical Imagination London 1979; A. Lincoln Walter Scott and Modernity Edinburgh 2007.
1016