A. Einsteinas (pirmas iš dešinės), W. S. Adamsas (viduryje), E. P. Hubble (antras iš kairės) 1931 lanko Mount Wilsono observatoriją
Adams Walter Sydney (Volteris Sidnis Ãdamsas) 1876 12 20Kessab (Sirija) 1956 05 11Pasadena (Kalifornijos valstija), Jungtinių Amerikos Valstijų astronomas. Jungtinių Amerikos Valstijų nacionalinės mokslų akademijos narys (1917).
Išsilavinimas ir veikla
1898 baigė Dartmoutho koledžą, 1900 Čikagos universitetą. 1901–04 dirbo Yerkeso, nuo 1904 Mount Wilsono observatorijoje; 1923–45 pastarosios direktorius.
Mokslinė veikla ir atradimai
Svarbiausi darbai skirti Saulės, planetų, žvaigždžių ir tarpžvaigždinės terpės spektriniams tyrimams. 1905–08 kartu su G. E. Haleʼiu tyrė Saulės spektrus ir nustatė, kad Saulė apie savo ašį sukasi nevienodu kampiniu greičiu: ties pusiauju ašinio sukimosi periodas lygus maždaug 25 dienoms, bet palaipsniui ilgėja einant link ašigalių, ties kuriais jau siekia apie 34 dienas. Jie t. p. įrodė, kad Saulės dėmėse temperatūra yra žymiai mažesnė nei fotosferos temperatūra. 1914 kartu su Arnoldu Kohlschütteriu atrado koreliaciją tarp žvaigždžių absoliučiųjų ryškių ir tam tikrų spektro linijų santykinių intensyvumų ir ja remdamiesi sukūrė naują žvaigždžių absoliučiųjų ryškių ir paralaksų nustatymo metodą, vadinamą spektroskopinių paralaksų metodu.
Walter Sydney Adams
Taikydamas šį metodą kartu su savo bendradarbiais Alfredu Joy, Miltonu Humasonu ir Ada Margaret Brayton iki 1935 nustatė 4179 žvaigždžių absoliučiuosius ryškius ir paralaksus. 1915 pirmą kartą įrodė, kad šviesiausios dangaus žvaigždės Sirijaus A palydovė Sirijus B yra karšta itin mažo šviesio ir didelio tankio kompaktiška žvaigždė, t. y. baltoji nykštukė. 1932 kartu su Theodoru Dunhamu pirmieji atrado anglies dioksidą Veneros atmosferoje.
Atminimo įamžinimas
W. S. Adamso vardu pavadintas asteroidas nr. 3145 ir krateris Marse.
3018