Walter Ulbricht
Ulbricht Walter (Valteris Ùlbrichtas) 1893 06 30Leipcigas 1973 08 01Gross Dölln (Brandenburgas), Vokietijos politikas. 1915–18 dalyvavo I pasauliniame kare, už dezertyravimą ir agitaciją prieš karą kalintas. Dalyvavo Vokietijos lapkričio revoliucijoje. 1919 įstojo į Vokietijos komunistų partiją, 1923 tapo jos Centro komiteto nariu ir sekretoriumi. 1926–28 Saksonijos landtago, 1928–33 Reichstago deputatas. 1928–29 ir 1938–43 Vokietijos komunistų partijos atstovas Komunistų internacionale. Naciams atėjus į valdžią 1933–37 gyveno emigracijoje Paryžiuje ir Prahoje, 1937–45 – Maskvoje. Per II pasaulinį karą dirbo Maskvos radijuje, agitavo vokiečių karius pasiduoti ir dirbo propagandinį darbą tarp vokiečių belaisvių, 1943 su kitais įkūrė jų nacionalinį komitetą Laisvoji Vokietija.
Walter Ulbricht
1945 grįžęs į Vokietiją aktyviai dalyvavo atkuriant Vokietijos komunistų partiją ir 1946 SSRS okupacinėje zonoje sujungiant ją su Vokietijos socialdemokratų partija į Vokietijos vieningąją socialistų partiją. 1946–49 šios pirmininko pavaduotojas. 1949–55 Vokietijos Demokratinės Respublikos ministro pirmininko pavaduotojas, 1955–60 I pavaduotojas.
1950–71 Vokietijos vieningosios socialistų partijos Centro komiteto generalinis (nuo 1953 pirmasis) sekretorius ir faktinis Vokietijos Demokratinės Respublikos vadovas. Reiškėsi kaip itin radikalus stalinistas (t. p. ir po J. Stalino mirties), didino Vokietijos Demokratinės Respublikos izoliaciją nuo Vokietijos Federacinės Respublikos ir Vakarų Europos. 1952 07 ėmė sparčiai pertvarkyti šalies ūkį pagal SSRS pavyzdį: uždrausta privati prekyba, smulkūs ūkiai, buvo nacionalizuojamos vidutinės ir smulkios gamyklos. Dėl šių veiksmų pritrūkus maisto ir kitų plataus vartojimo prekių prasidėjo visuotinis gyventojų nepasitenkinimas ir 1953 Berlyno sukilimas, per kurį W. Ulbrichtas pasislėpė SSRS okupacinės administracijos rezidencijoje. Nuo 1960 Valstybės tarybos, 1960–71 ir Nacionalinės gynybos tarybos pirmininkas. 1961 inicijavo Berlyno sienos pastatymą.
Spaudžiant SSRS 1971 priverstas pasitraukti iš beveik visų užimamų postų (oficialiai dėl sveikatos būklės), tapo Vokietijos vieningosios socialistų partijos garbės pirmininku.