Walther von der Vogelweide (Válteris fon der Fògelveidė) apie 1170? apie 1230prie Würzburgo, vokiečių poetas. Vienas žymiausių minezango kūrėjų. Kilęs iš Austrijos ministerialų luomo, buvo riteriškai auklėjamas. Nuo 1190 gyveno ir kūrė hercogo Leopoldo V dvare Vienoje. Passau mieste tarnavo pas vyskupą Wolfgerą von Erlą, jo pinigų dovanojimo aktas (1203) yra vienintelis rašytinis liudijimas apie Waltherį von der Vogelweideʼę. Kaip keliaujantis dainius yra gyvenęs įvairių valdovų rūmuose. 1220 Štaufenų imperatorius Frydrichas II poetui už tarnystę dovanojo žemės valdą (leną) prie Würzburgo. Sukūrė apie 90 meilės dainų (minezango melodijų neišliko). Kūrybai įtakos iš pradžių turėjo Reinmaras Senasis, vėliau Waltheris von der Vogelweideʼė kritikavo jo asketiškos ir aristokratiškos meilės sampratą, šaltos ir išdidžios damos kultą. Iškėlė naują moters idealą, aukštino jos gerumą, nuoširdumą, teigė, kad abipusė meilė turi teikti džiaugsmą. Vadinamosiose mergaičių dainose (Mädchenlieder) dainuojama apie paprastos merginos ir riterio susitikimą (dažniausiai idiliškos gamtos prieglobstyje), kai kurios dainos artimos pastorelei, ankstyvajam vokiečių minezangui, vagantų ir liaudies poezijai. Dar sukūrė apie 150 satyrinių dainų (išliko melodijų fragmentai), vadinamųjų špruchų (der Sangspruch), atspindinčių šalies politines aktualijas, smerkiančių chaosą, beteisiškumą, prievartą (kūrybos rinkinys išleistas 1827 Berlyne). Palaikė imperijos idėją, aštriai kritikavo popiežių Inocentą III. Parašė religinių giesmių, raginančių dalyvauti kryžiaus žygiuose (Giesmė apie Palestiną / Palästinalied). Vėlyvojoje lyrikoje sielvartaujama dėl riterių kultūros irimo, mąstoma apie prabėgantį gyvenimą ir poeto misiją.
2931