Wassily Leontief
Leontief Wassily (Vasilijus Leòntjevas), tikrieji vardas ir pavardė Vasilij Leontjev 1906 08 05Sankt Peterburgas 1999 02 05Niujorkas, Jungtinių Amerikos Valstijų ekonomistas ir matematikas. Rusas. Ekonomikos mokslų daktaras (1929).
Išsilavinimas ir darbinė veikla
Wassily Leontief
1921–1925 studijavo Leningrado universitete (filosofiją, sociologiją, ekonomiką). Kelis kartus buvo suimtas dėl ideologinių įsitikinimų (priešinimosi bolševikinei sistemai). 1925–1929 studijavo Berlyno universitete. 1927–1930 Kylio universiteto Pasaulinės ekonomikos institute tyrė statistinę paklausą ir pasiūlą. 1929–1931 Kinijos geležinkelio ministerijos patarėjas. 1931–1932 dirbo Jungtinių Amerikos Valstijų Nacionaliniame ekonominių tyrimų biure. Nuo 1932 dėstė Harvardo universitete; profesorius (1946). Harvardo ekonominių tyrimų projekto kūrėjas ir vadovas (1948–1973). 1975 Niujorko universitete įkūrė Ekonominės analizės centrą, jam vadovavo. 1954–1956 Ekonometrikų draugijos, 1970–1971 Amerikos ekonomistų asociacijos prezidentas.
Mokslinė veikla
Mokslinės veiklos kryptys: paklausa ir pasiūla, sąnaudų ir produkcijos santykis, matematiniai ir kiekybiniai metodai ekonomikoje. 1936 sukūrė ir pagrindė Leontiefo modelį.
Knygos
Svarbiausi veikalai: Amerikos ekonomikos struktūra (Structure of the American Economy 1941), Amerikos ekonomikos struktūros studijos (Studies in the Structure of the American Economy 1953), Sąnaudų ir produkcijos ekonomika (Input‑Output Economics 1966), Ekonomikos apybraižos (Essays in Economics 2 tomai 1966–1977), Pasaulio ekonomikos ateitis (The Future of the World Economy 1977), Karinės išlaidos: faktai ir skaičiai, pasaulinės pasekmės ir ateities perspektyvos (Military Spending: Facts and Figures, Worldwide Implications and Future Outlook, su Faye Duchinu, 1983), Nedegiųjų mineralų ateitis JAV ir pasaulio ekonomikoje (The Future on Non‑Fuel Minerals in the USA and World Economy, su kitais, 1983), Būsimasis automatizacijos poveikis darbininkams (The Future Impact of Automation on Workers, su Faye Duchinu, 1986).
Apdovanojimai
Nobelio ekonomikos premija (1973).
2271