Wells (Vèlsas), miestas Didžiojoje Britanijoje, Anglijos pietvakariuose, į pietus nuo Bristolio. 11 300 gyventojų (2011). Elektronikos, popieriaus, tekstilės, maisto pramonė. Turizmas; yra mineralinių versmių. Wellso katedros muzikos (įkurta 909), The Blue School (įkurta 1641) mokyklos. Miesto muziejus (įkurtas 1893).
Architektūra
Wellso katedra (12–15 a.)
Gotikinė katedra statyta etapais: 1192–1230 – nava ir transeptas, 1230–60 – unikalus vakarinis fasadas su apie 300 statulų, 1310–22 – Švč. Mergelės Marijos koplyčia ir vidurinis bokštas (architektas T. Witney), 1365–1435 – statmeniškojo stiliaus 2 bokštai, 1475–90 – Cukraus koplyčia (architektas W. Smythas), 15 a. – kluatras; 1857 katedra renovuota (architektai B. Ferrey, A. Salvinas). Vyskupų rūmai (14 a.) su sodais, rotušė (1779). Netoli Wellso – Glastonbury vienuolyno (7–10 a.) griuvėsiai.
Istorija
Romėnų įkurta gyvenvietė 8 a. pradžioje tapo svarbiu saksų centru. 10–11 a. buvo vyskupo rezidencija. Miestas minimas Anglijos nuosavybės aprašymo knygoje (1086); dėl apylinkėse gausių mineralinių šaltinių vadintas Welle (anglų kalba well – šaltinis). 12 a. pradėta rengti turgus. 1160 patvirtintas pirmasis miesto statutas. 14–17 a. Wellsas garsėjo audiniais. Per II pasaulinį karą mieste veikė karo belaisvių stovykla (daugiausia per Šiaurės Afrikos kampaniją į nelaisvę patekusių italų karių, vėliau čia laikyti ir per Normandijos operaciją į nelaisvę paimti vokiečių kariai) ir vokiečių priverčiamųjų darbų stovykla. 1974 suteiktas miesto statusas.
2271