Werner Karl Heisenberg

Heisenberg Werner Karl (Verneris Karlas Hezenbergas) 1901 12 05Würzburg 1976 02 01Miunchenas, vokiečių fizikas teoretikas. Daugelio šalių mokslų akademijų narys.

Išsilavinimas ir veikla

Baigė Miuncheno (1923) ir Göttingeno universitetą. 1927–41 Leipcigo universiteto profesorius, 1941–45 Kaizerio Vilhelmo fizikos instituto direktorius ir Berlyno universiteto profesorius. Nuo 1958 Fizikos ir astrofizikos instituto direktorius ir Miuncheno universiteto profesorius.

Mokslinė veikla

Mokslinių tyrimų sritys: kvantinė mechanika, kvantinė elektrodinamika, reliatyvistinė kvantinė lauko teorija, branduolio, elementariųjų dalelių teorija, kosminių spindulių fizika, gamtos filosofija. Vienas kvantinės mechanikos kūrėjų. 1925 su M. Bornu ir E. P. Jordanu sukūrė matricinę mechaniką, 1927 paskelbė garsųjį Heisenbergo neapibrėžtumo principą. 1928 kartu su P. A. M. Diracu iškėlė pakaitinės sąveikos idėją ir sukūrė pirmąją kvantmechaninę feromagnetizmo teoriją (lokalizuotųjų sukinių modelis). 1929 su W. Pauli pateikė kvantinės elektrodinamikos formuluotę (panaudojo bendrąją laukų kvantavimo schemą). Postulavo vakuumo poliarizacijos reiškinį. 1932 sukūrė protoninį‑neutroninį branduolio modelį. Pradėjo vartoti izotopinio sukinio sąvoką. Sukūrė branduolinių jėgų teoriją.

Werner Karl Heisenberg

1943 plėtodamas kvantinę teoriją pradėjo naudoti sklaidos matricą, padedančią apibūdinti sąveiką. Siekė sukurti bendrąją lauko teoriją. Parašė pažinimo teorijos veikalų. Po II pasaulinio karo kūrė pirmąjį Vokietijos branduolinį reaktorių (Karlsruhėje). 1954 – vienas Europos branduolinių tyrimų tarybos (Conseil Européen pour la Recherche Nucléaire) Ženevoje kūrimo dalyvių (Vakarų Vokietijos atstovas).

Knygos

Veikalai: Kvantinės teorijos fizikiniai principai (Die physikalischen Prinzipien der Quantentheorie 1930), Fizika ir filosofija (Physik und Philosophie 1959).

Apdovanojimai

Nobelio fizikos premija (1932).

Atminimo įamžinimas

Jo vardu pavadintas asteroidas nr. 13 149.