Wesel (Vzelis), miestas Vokietijos vakaruose, Šiaurės Reino‑Vestfalijos žemėje, Reino dešiniajame krante, Ruhro pramoninio regiono šiaurės vakariniame pakraštyje.
60 300 gyventojų (2020); priklauso Reino‑Ruhro aglomeracijai. Prie Weselio į Reiną įteka Lippe, su Reinu susilieja Weselio‑Dattelno kanalas. Vidaus vandenų uostas. Pro Weselį eina geležinkelis iš Ruhro pramoninio regiono miestų į Amsterdamą (Nyderlandai). Turbinų, tiksliųjų prietaisų gamyba, stiklo, sanitarinės keramikos, elektrotechnikos, tekstilės (kilimų), maisto, statybinių medžiagų pramonė. Miesto biblioteka. Miesto, Prūsijos, kraštotyros ir Reino muziejai.
Architektūra
Senoji rotušė (1456, išplėsta 1700, sugriauta per II pasaulinį karą, 2011 rekonstruotas fasadas). Evangelikų Šv. Vilibrordo katedra (1498–1539, bokštas, 1478, rekostruota 1883–97 ir 1950), katalikų bažnyčios. Buvusios tvirtovės (1680–1730) citadelė (1718) ir Berlyno vartai (1718–22).
Istorija
Pirmą kartą paminėtas 8 amžiuje. Nuo 11 a. priklausė Klevės hercogystei (iki 15 a. pr. grafystė). 1241 gavo miesto teises. 1407 tapo Hanzos nariu. 1590 atiteko Ispanijai, 1672 Prancūzijai. Pagal Nijmegeno taikos sutartis (1678–79) atiteko Hohencolernams. Per Septynerių metų karą (1756–63) užimtas Prancūzijos kariuomenės, karo pabaigoje atiteko Prūsijai. 1809 pagal Schönbrunno taiką perleistas Prancūzijai. Po Napoleono karų 1815 grąžintas Prūsijai. Per II pasaulinį karą bombarduotas Sąjungininkų aviacijos, 1945 02 sugriautas. Po karo atstatytas.