Westerplatte (Vèsterplatė), pusiasalis šiaurės rytinėje Gdansko dalyje, prie Negyvosios Vyslos žiočių. Ilgis apie 2 km, plotis 200–500 metrų. Negyvenama. Apaugusi mišku.
Suformuota 1845–47 (anksčiau buvo sala); nuo apie 1830 iki 1939 Westerplattėje buvo kurortas (paplūdimys, pajūrio maudyklos, gydymo vandeniu kompleksas, miško parkas). 1924 Tautų Sąjungos sprendimu pripažinta Lenkijai. Nuo 1926 Westerplattėje buvo Lenkijos tranzitiniai amunicijos sandėliai; juos saugojo kuopa karių (1939 – 182 žmonės, vadas majoras Henrykas Sucharskis). 1939 09 01 nacių Vokietijos šarvuotis Schleswig-Holstein apšaudė Westerplatte; tai laikoma Antrojo pasaulinio karo pradžia. Nepaisydama vokiečių persvaros (puolime dalyvavo apie 3500 karių, apšaudė 65 pabūklai), pusiasalio įgula priešinosi iki 09 07. Westerplatte tapo lenkų pasipriešinimo Vokietijos agresijai simboliu. 1966 pastatytas Pajūrio gynėjų paminklas (Pomnik Obrońców Wybrzeża; projekto autoriai Adamas Hauptas, Franciszekas Duszeńko, Henrykas Kitowskis). Nuo 2003 Westerplattės mūšio vieta – istorijos paminklas.
Westerplatte (Pajūrio gynėjų paminklas)
Apie Westerplattės gynimą parašyta knygų, sukurta dokumentinių ir vaidybinių filmų.
Westerplatte pasibaigus puolimui (1939 09 09)
išlikę Westerplattės kareivinių griuvėsiai
išlikę Westerplattės kareivinių griuvėsiai
memorialas žuvusiems Westerplattės gynėjams