Westminsterio statutas

Westminsterio statutas (Vèstminsterio statùtas), 1931 Didžiosios Britanijos Parlamento aktas, kuris nustatė dominijų teisinį statusą ir santykius su metropolija. Įteisino 1926 ir 1930 imperijos konferencijų sprendimus, leidžiančius dominijoms savarankiškai tvarkyti vidaus ir užsienio politiką, suteikiančius joms lygias teises su Didžiąja Britanija. 1931 buvo šios Didžiosios Britanijos dominijos: Australija, Kanada, Airijos Laisvoji Valstybė, Niufaundlandas, Pietų Afrikos Sąjunga ir Naujoji Zelandija. Australija ratifikavo Westminsterio statutą tik 1942, Naujoji Zelandija – 1947. Niufaundlandas neratifikavo, vietos valdžios prašymu čia buvo įvestas tiesioginis valdymas, kol 1949 Niufaundlandas tapo Kanados provincija. Didžioji Britanija kurį laiką faktiškai dar kontroliavo dominijų užsienio politiką. Westminsterio statutas buvo pagrindas kuriant Britų Sandraugos (nuo 1946 Tautų Sandrauga) teisinę bazę.