Wieluń (Vèliunis), miestas Lenkijos vidurinėje dalyje, Lodzės vaivadijoje, į pietvakarius nuo Lodzės; apskrities centras.
21 270 gyventojų (2021). Geležinkelis ir plentas į Vroclavą, plentai į Varšuvą, Čenstakavą, Lodzę, Opolę. Metalo apdirbimo, statybinių medžiagų, siuvimo, maisto pramonė, mašinų, žvakių gamyba. Šiluminė elektrinė (galia 90 MW). Tradiciniai skulptūrų gamybos, audimo amatai. Wieluńio krašto muziejus (įkurtas 1926). Meno galerija. Netoli Wieluńio yra Lasek Kurowski miško rezervatas.
Architektūra
Vienuolynų kompleksai: gotikinis bernardinų (1394, perstatytas 1630) su Šv. Mykolo bažnyčia, barokinis evangelikų reformatų (1634) su bažnyčia (vėlyvojo baroko fasadas, 1765), augustinų su gotikine bažnyčia (po 1350, perstatyta 1497, įgavo baroko bruožų 1677). Barokinė pijorų kolegija su bažnyčia (1740), Šv. Barboros bažnyčia (16 a., 19 a. vidurys), klasicistinė rotušė (1842).
Istorija
Dvaras pastatytas 1217. Miesto teisės suteiktos 1283. Nuo 1281 kaštelionijos centras, 14 a. trumpai buvo Opolės kunigaikštystės sostinė. 1391–1793 priklausė Lenkijai, buvo stambus ūkio ir prekybos centras, Opolės žemės sostinė ir seimelių vieta. 16 ir 17 a. miestą nusiaubė Šv. Romos imperijos ir Švedijos kariuomenės.
1793–1807 priklausė Prūsijos karalystė, 1807–1915 – Varšuvos kunigaikštystei, 1815–1915 Rusijos imperijai. 19 a. išsiplėtė, tapo stambiu žemės ūkio produktų ir audinių prekybos centru, nutiestas geležinkelis. Nuo 1919 priklauso Lenkijai.
1939–45 užimtas nacių Vokietijos kariuomenės (vadintas Welungenu). 1939 per Vokietijos ir Lenkijos pajėgų mūšius sunaikinta apie 70 % miesto. 1941–42 veikė getas (apie 7000 kalinių).
1867–1975 ir nuo 1999 – apskrities centras.
2271