Wieno dėsnis
Wieno dėsnis (Výno dsnis), absoliučiai juodo kūno spinduliuotės dėsnis: termodinaminės temperatūros T absoliučiai juodo kūno ν dažnio spinduliuotės energijos tankis ευT = cv3f(v/T); čia c – šviesos greitis vakuume, f – tam tikra ν / T santykio funkcija. Wieno dėsnis yra Plancko dėsnio ribinis atvejis ir galioja, kai spinduliuotės dažnis palyginti su jos maksimumo dažniu yra labai didelis, dažniausiai ultravioletinės spinduliuotės srityje. Remiantis Wieno dėsniu suformuluotas Wieno poslinkio dėsnis.
1896 Wieno dėsnį atrado W. Wienas.
3020