laivas Wilhelm Gustloff Dancigo uoste (1939 09 23)
„Wilhelm Gustloff“, „Vilhelmas Gustlofas“, vokiečių kruizinis laivas. 1937 pastatytas Blohm & Voss laivų statykloje Hamburge. Buvo pirmasis laivas, sukurtas specialiai Vokiečių darbo fronto (vok. Deutsche Arbeitsfront, DAF) programai Kraft durch Freude (Jėga per džiaugsmą), kuri subsidijuodavo vokiečių darbuotojų laisvalaikio veiklas, ir skirtas parodyti pasauliui nacistinės Vokietijos pasiekimus. Laivo ilgis 208,5 m, plotis – 23,59 m, aukštis – 56 m, grimzlė – 6,5 m, vandentalpa – 25 484 tonos. Didžiausia galia – 9500 AG. Galėjo pasiekti 15,5 kn (28,7 km/h) greitį. Laive buvo 5 deniai, 489 kajutės. Galėjo plukdyti apie 1900 keleivių (kartu su įgula). Norint įrodyti, kad Wilhelm Gustloff skirtas visoms socialinėms klasėms, kajutės buvo vienodo dydžio ir vienodai įrengtos (išskyrus vieną, skirtą A. Hitleriui, kuris asmeniškai dalyvavo nuleidžiant laivą į vandenį). Žmones, kuriems būdavo leidžiama keliauti laivu, atrinkdavo Nacionalsocialistų partija – kitu būdu kelionės nebuvo įmanoma įsigyti.
1939 Wilhelm Gustloff buvo rekvizuotas Vokietijos karinio jūrų laivyno. Aprūpintas priešlėktuviniais pabūklais tapo plaukiojančiomis kareivinėmis karinio jūrų laivyno personalui, vėliau naudotas kaip ligoninė. 1945 Raudonajai armijai veržiantis į Rytų Prūsiją K. Dönitzas pradėjo ruoštis operacijai Hanibalas – masinei vokiečių kariuomenės ir civilių evakuacijai iš šios srities. Laivui Wilhelm Gustloff buvo įsakyta į Vakarų Vokietiją atgabenti 2‑osios povandeninių laivų mokymo divizijos karius (kartu su laivo įgula jų buvo apie 1630). 1945 01 25 laivas pradėjo priimti ir kitus pabėgėlius, 01 29 sustabdžius registraciją jų skaičius pasiekė 7956 (liudininkų teigimu, vėliau į laivą įlipo dar 2000 žmonių, kitais duomenimis laive buvo apie 8956 civilius). 1945 01 30 12 val. 60 min laivas išplaukė iš Gotenhafeno (dabar Gdynės) uosto lydimas dviejų torpedinių katerių ir keleivinio lainerio Hansa.
A. Hitleris laivo Wilhelm Gustloff nuleidimo į vandenį ceremonijoje Blohm & Voss laivų statykloje Hamburge (1937 05 05)
Laivo kapitonas Friedrichas Petersenas nepaisė rekomendacijų laikytis arčiau pakrantės bei plaukti 28 km/h greičiu, todėl Wilhelm Gustloff 19 val. buvo pastebėtas sovietų povandeninio laivo S‑13. 21 val. 16 min trys iš keturių sovietų paleistų torpedų pataikė į Wilhelm Gustloff ir per valandą laivas nuskendo. Nors laive buvo gelbėjimosi valčių bei plaustų, tačiau daugelis šių gelbėjimo priemonių denyje buvo prišalusios (oro temperatūra tuo metu siekė 18 °C šalčio). Efektyviai jas panaudoti nebuvo įmanoma dar ir todėl, kad viena iš torpedų pataikė į įgulos patalpas ir žuvo susidoroti su esama situacija geriausiai pasirengę įgulos nariai. Gelbėjimo operaciją vykdė devyni laivai, buvo išgelbėti 1239 keleiviai. Apie 9400 laivu plaukusių žmonių žuvo; šis įvykis yra didžiausia laivo katastrofa žmonijos istorijoje.
Laivo nuolaužos (vienos didžiausių Baltijos jūroje) dugne guli maždaug 35 km į rytus nuo Lebos miesto Lenkijoje ir sulaukia didelio lobių ieškotojų, ypač ieškančių dingusio Gintaro kambario, dėmesio. 2006 Lenkijos jūrų tarnyba uždraudė nardyti 500 m atstumu nuo nuolaužų.
Ši katastrofa keletą dešimtmečių buvo slepiama ir tik 20 a. 9 dešimtmetyje ją pradėta viešinti. Apie laivo istoriją sukurta kino ir televizijos filmų, parašyta knygų (vienas pirmųjų katastrofos istoriją savo romane Krabo žingsniu (Im Krebsgang 2002, lietuvių kalba 2003) papasakojo G. Grassas). Apie laivo katastrofą t. p. rašoma R. Šepetys knygoje Druska jūrai (Salt to the Sea 2016, lietuvių kalba 2016 72022).
laivas Wilhelm Gustloff (1940 07)