Wilhelm Maximilian Wundt
Wundt Wilhelm Maximilian (Vilhelmas Maksimilianas Vùntas) 1832 08 16Neckarau (prie Mannheimo) 1920 08 31Grossbothen (prie Leipcigo), vokiečių fiziologas, psichologas ir filosofas.
Išsilavinimas ir veikla
Šiuolaikinės psichologijos vienas kūrėjų. Eksperimentinės psichologijos, etnopsichologijos ir struktūrinės psichologijos pradininkas. Medicinos daktaras (1859). 1851–56 studijavo Tübingeno, Heidelbergo, Berlyno Humboldtų universitetuose. 1857–74 dėstė Heidelbergo, 1874–75 – Ciuricho, nuo 1875 – Leipcigo universitete (1889–90 rektorius); profesorius (1874).
1879 Leipcigo universitete įsteigė pirmąją Eksperimentinės psichologijos laboratoriją, 1881 – pirmąjį psichologijos žurnalą Philosophische Studien. Eksperimentiškai tyrė psichinius reiškinius. Sąmonės tyrimus apibendrino veikale Fiziologinės psichologijos pagrindai (Grundzüge der physiologischen Psychologie 2 tomai 1873–74). Psichologijos objektu laikė tiesioginį patyrimą, tai yra sąmonės faktus ir reiškinius, kuriuos galima tirti introspekcijos metodu. Aukštuosius psichinius procesus (kalbą, mąstymą, valią) laikė vadinamosios tautų psichologijos objektu, juos tirti siūlė kultūriniu istoriniu metodu. Veikale Tautų psichologija (Völkerpsychologie 10 tomų 1900–20) remdamasis šiuo metodu psichologiškai aiškino mitus, religiją, tautosaką, meną, kalbą. Atlikdamas psichologinius tyrimus rėmėsi psichofiziniu paralelizmu. Teigė, kad sąmonę veikia ypatingas psichikos priežastingumas, elgesį lemia apercepcija.
Wilhelm Maximilian Wundt
Knygos
Kiti svarbiausi veikalai: Paskaitos apie žmonių ir gyvūnų psichologiją (Vorlesungen über die Menschen‑ und Tierseele 1862), Žmogaus fiziologijos vadovėlis (Lehrbuch der Physiologie des Menschen 1865), Logika (Logik 4 tomai 1880–83), Esė (Essay 1885), Etika (Ethik 1886), Filosofijos sistema (System der Philosophie 1889), Psichologijos pagrindai (Grundriss der Psychologie 1896, lietuvių kalba 2004), Psichologijos įvadas (Einleitung in die Psychologie 1911), Tautos ir jų filosofija (Nationen und ihre Philosophie 1915).
2271