Wilhelm Röpke
Röpke Wilhelm (Vilhelmas Rèpkė) 1899 10 10Schwarmstedt (Žemutinė Saksonija) 1966 02 12Ženeva, vokiečių ekonomistas, istorikas. Daktaras (1922).
Išsilavinimas ir darbinė veikla
1917–1921 studijavo teisę ir politikos mokslus Göttingeno, Tübingeno, ekonomiką – Marburgo universitete. 1924–1928 dėstė ekonomiką ir politinę ekonomiją Jenos, 1928–1929 – Grazo, 1929–1932 – Marburgo, 1933–1937 (pabėgęs nuo nacionalsocialistų persekiojimo) – Stambulo universitete, nuo 1937 – Tarptautinių studijų institute Ženevoje; profesorius (1929). Buvo Vokietijos Federacinės Respublikos federalinio kanclerio K. Adenauerio ir ekonomikos ministro L. Erhardo patarėjas.
Wilhelm Röpke (apie 1940)
Mokslinė veikla
Socialinio rinkos ūkio teorijos vienas kūrėjų. Keinsizmo, nacionalsocializmo priešininkas. Teigė, kad valstybė ir centrinis bankas pirmiausia turi atsižvelgti į žmonių teises, dorą, papročius, įsitikinimus, socialines normas ir vertybes, apsaugoti silpnuosius, riboti stipresniųjų rinkos galią ir įvesti žaidimo rinkoje taisykles. Pasisakė už vadinamąjį ekonominį humanizmą, jį vadino trečiuoju keliu (centrizmu). Teigė, kad individualizmą būtina subalansuoti su visuomeniškumu ir žmogiškumu. Pritarė decentralizacijai, laisvajai prekybai ir aukso standartui, bet pabrėžė, kad kapitalizmas gali būti destruktyvus ir nehumaniškas. Paskelbė daugiau kaip 800 mokslinių straipsnių.
Knygos
Svarbiausi veikalai: Krizė ir konjunktūra (Krise und Konjunktur 1932), Ekonomikos doktrina (Die Lehre von der Wirtschaft 1937), Visuomeninė dabarties krizė (Gesellschaftskrisis der Gegenwart 1942), Žmonių valstybė. Pagrindiniai socialinės ir ūkio reformos klausimai (Civitas Humana. Grundfragen der Gesellschafts- und Wirtschaftsreform 1944), Tarptautinė tvarka (Internationale Ordnung 1945), Kolektyvizmo krizė (Die Krise des Kollektivismus 1947), Etika ir ekonominis gyvenimas (Ethik und Wirtschaftsleben 1955), Anapus pasiūlos ir paklausos (Jenseits von Angebot und Nachfrage 1958), Prieš bangų mūšą (Gegen die Brandung 1959), Chaosas ir teisybė (Wirrnis und Wahrheit 1962), Laisvės frontai (Fronten der Freiheit 1965).
2271