Worringer Wilhelm (Vilhelmas Vòringeris) 1881 01 13Aachen 1965 03 29Miunchenas, vokiečių menotyrininkas. Studijavo filologiją ir meno istoriją Freiburgo, Berlyno ir Miuncheno universitetuose. Lankėsi Florencijoje, domėjosi italų renesanso menu. Nuo 1919 dėstė Bonos, vėliau Karaliaučiaus, nuo 1946 – Hallės‑Wittenbergo universitete. Nuo 1950 gyveno Miunchene. W. Worringerio filosofijoje savitai susipynė H. Bergsono kūrybinės evoliucijos teorija, psichologinės estetikos, formaliosios menotyros ir hėgelizmo idėjos. Meninės kūrybos ir meno kūrinio atsiradimo psichologiniu pagrindu W. Worringeris laikė konkretaus regiono ir konkrečios epochos žmonių pasaulėjautą (Weltgefühl) ir iš jos išsikristalizavusią savitą meninę valią, kuri meno istorijoje reiškiasi dviem skirtingais būdais: neautentišku (orientacija į išorinių gamtos formų mėgdžiojimą) ir autentišku (abstrakcijos siekis). Autentišką meno kūrinį W. Worringeris apibūdino kaip nepriklausomą, gamtai tolygų organizmą, besiplėtojantį pagal specifinius dėsnius, o autentiško meno varomoji jėga, anot W. Worringerio, yra abstrakcijos siekis. Svarbiausios monografijos: Abstrakcija ir įsijautimas: Stiliaus psichologijos tyrinėjimai (Abstraktion und Einfühlung: Ein Beitrag zur Stilpsychologie; ši knyga tapo į abstrakciją linkstančių menininkų teoriniu manifestu), Lukas Cranach (abi 1908), Formos problema gotikoje (Formprobleme der Gotik 1911), Senovinės vokiečių knygos iliustracijos (Die altdeutsche Buchillustration 1912), Kölno biblija (Die Kölner Bibel 1923), Molbertinės tapybos pradžia (Die Anfänge der Tafelmalerei 1924), Egipto menas, jo įvertinimo problema (Ägyptische Kunst, Probleme ihrer Wertung 1927), Helenizmas ir gotika (Griechetum und Gotik 1928), Klausimai ir kontrklausimai: užrašai apie meno problemą (Fragen und Gegenfragen: Schriften zum Kunstproblem 1956).
201