Hermans Willem Frederik (Vilemas Frederikas Hèrmansas) 1921 09 01Amsterdamas 1995 04 27Utrecht, olandų rašytojas. Dr. (1955). Vienas žymiausių 20 a. antros pusės olandų prozininkų. Vadinamas pokario nuviltosios kartos literatūros atstovu. Amsterdamo universitete studijavo sociologiją, fizinę geografiją; dėstė jame ir 1958–73 Groningeno universitete. Savo kūryba ir kritiškais pasisakymais yra sukėlęs daugybę diskusijų, dalyvavo net teismo procesuose. Debiutavo eilėraščių rinkiniu Bučiniai per žodžių voratinklį (Kussen door een rag van woorden 1944 ). Populiarumą pelnė romanu Conserve (1947). Romanams Akacijų ašaros (De tranen der acacia’s 1949), Aš visuomet teisus (Ik heb altijd gelijk 1951) būdinga žmogaus sielos pažinumo ribų, nusivylimo idealais, antiintelektinė tematika. Žymiausias kūrinys – romanas Tamsusis Damoklo kambarys (De donkere kamer van Damocles 1958). Jis daugiaprasmis, gali būti interpretuojamas ir kaip įtempto siužeto karo istorija, ir kaip filosofinė diskusija pasaulio ir žmogaus pažinumo tema; charakteriuose ryšku nihilizmas, amoralumas. Parašė romanus Niekados nebemiegosim (Nooit meer slapen 1966), Tarp profesorių (Onder professoren 1975), Auklė (Au Pair 1989), novelių (rinkinys Paranoja / Paranoia 1953), poleminių esė (Mandarinai sieros rūgštyje / Mandarijnen op zwavelzuur 1964), pjesių.
1783