Shakespeare William (Viljamas Šekspỹras) 1564 04 23Stratford-upon-Avon 1616 04 23Stratford-upon-Avon, anglų dramaturgas. Vienas garsiausių pasaulio dramaturgų.
William Shakespeare (dailininkas J. Tayloras, 1610, Nacionalinė portretų galerija Londone)
Biografinių žinių išliko nedaug. Gimė galanterininko, 1565 miesto mero šeimoje. Baigė vadinamąją gramatinę mokyklą. 1592 apsigyveno Londone. Nuo 1594 trupės The Lord Chamberlain’s Men (nuo 1603 pavadintos The King’s Men) aktorius. Nuo 1599 trupės vadovo J. Burbage’o pastatydinto Globe Theatre bendraturtis, aktorius. 1609 ar 1612 grįžo į Stratfordą-upon-Avoną. Nuo 1785 paskelbta nemažai W. Shakespeareʼo tapatybės studijų. Spėjama, W. Shakespeare’o vardu galėjo pasirašinėti F. Baconas, Chr. Marlowe, 17 Oksfordo grafas E. de Vere’as, karalienė Elžbieta I ir kiti. Rankraščių ir portretų neišliko. Kūrinių tekstai (kanoną sudaro 37 pjesės) buvo rekonstruoti iš neautorizuotų leidimų ir aktorių prisiminimų (rinkinys Quarto, išleistas 1609, rinkinys First Folio, išleistas 1623). Pjesių parašymo ir pastatymo apytikrės datos nustatytos remiantis kūrinių tematikos, idėjų, struktūros, stiliaus ir eilėdaros lyginimu, aliuzijomis į istorinius įvykius.
Ankstyvoji kūryba
Skiriami trys kūrybos laikotarpiai: 1589–1601, 1601–09 ir 1609–13. 1589–1601 sukurta dauguma komedijų (jos sudaro didžiąją palikimo dalį), istorinių kronikų, sonetai. Pirmosioms komedijoms (Klaidų komedija / The Comedy of Errors 1592–94, lietuvių kalba 2016, Užsispyrėlės sutramdymas / The Taming of the Shrow 1593–94, lietuvių kalba 2011, pastatyta 1963, 1996, 2004, Du veroniečiai / The Two Gentlemen of Verona 1590–95, lietuvių kalba 1983, pastatyta 1980, Tuščios meilės pastangos / Love’s Labour’s Lost 1594–97, lietuvių kalba 1983, pastatyta 1995) būdinga šmaikščiu, išoriškai puošniu dialogu grindžiamas veiksmas, farso, bufonados, retorikos elementai, vėlesnėms komedijoms (Vasarvidžio nakties sapnas / A Midsummer-Night’s Dream 1594–95, lietuvių kalba 1963, 32020, pastatyta 1999, Venecijos pirklys / The Merchant of Venice 1596–97, lietuvių kalba 1928, 1962 22010, pastatyta 1992, 2003, 2008, Daug triukšmo dėl nieko / Much Ado about Nothing 1598–99, lietuvių kalba 1952, 1963, pastatyta 1961, Dvyliktoji naktis, arba kaip norite / Twelfth Night, or, What You Will 1600, lietuvių kalba 1962, pastatyta 1933, 1954, 1963, 1993, Kaip jums patinka / As You Like It 1600, Vindzoro šmaikštuolės / The Merry Wives of Windsor 1597–1602, lietuvių kalba 1962 42020, pastatyta 1959 pavadinimu Vindzoro kūmutės, 1977) – daugiaplanis siužetas, psichologiškai pagrįsti charakteriai, sustiprėjęs lyrinis pradas. Komedijose vyrauja meilės, draugystės tema, teigiamas prigimtinis žmogaus polinkis į vidinio pasaulio dermę. Dramatiškai užsimezgusi intriga plėtojama perteikiant interesų konfliktus, gebėjimą įveikti kliūtis (tėvų despotizmą, luominius prietarus, intrigas, gamtos, antgamtines jėgas ir kita. Veiksmas grindžiamas atsitiktinumu, spalvingesni yra moterų paveikslai.
Sonetai
Sonetuose (išliko 154, dauguma jų išspausdinta 1609, lietuvių kalba 1946, 1961–65, 1967 122020, 2009, 2011) aukštinama gamtos, žmogaus, meno harmoningumas, apmąstoma žmogaus būties, grožio laikinumas, meno nemarumas, meilės, dvasinio žmonių tarpusavio ryšio svarba.
Istorinės dramos
Istorinėse kronikose (Henrikas VI / Henry VI 3 dalys 1591–95, lietuvių kalba 1967, Karalius Jonas / King John 1594–97, Henrikas IV / Henry IV 2 dalys 1596–1600) vyrauja istorinio konteksto lemiamas veiksmas, panoraminis kovų vaizdas, ryšku 14–15 a. Anglijos pilietinio karo atgarsiai. Kuriami individualizuoti valdovų paveikslai, perteikiamos kovõs dėl valdžios psichologinės prieštaros (Ričardas III / Richard III 1592–93, lietuvių kalba 1954 52020, pastatyta 1999, 2000, Ričardas II / Richard II 1595–97, lietuvių kalba 1994, pastatyta 1985). Aukštinamas teigiamas monarchas (Henrikas V / Henry V 1599–1600), keliamos atsakomybės už šalį ir jos žmones, stiprios istorinės asmenybės svarbos, tautos vienybės problemos. Dramos Ričardas III ir Titas Andronikas (Titus Andronicus 1592–93) artimos vadinamosioms kruvinosioms tragedijoms. Asmenybės ir aplinkos, arba epochos, konfliktas ryškiausiai atskleidžiamas tragiškose dramose (Julius Cezaris / Julius Caesar 1599, lietuvių kalba 1965 42020).
Garsiausios tragedijos
Pirmojoje brandžioje W. Shakespeareʼo tragiškoje dramoje Romeo ir Džuljeta (Romeo and Julliet 1595–96, lietuvių kalba 1950 122020, pastatyta 1955, 1966; pavadinimu Įstabioji ir graudžioji Romeo ir Džuljetos istorija 2003; baletas, kompozitorius S. Prokofjevas, 1977, 1993; roko opera Meilė ir Mirtis Veronoje, kompozitorius K. Antanėlis, 1982, 1996, 2005) vaizduojama įsisenėjusių įpročių ir prigimtinių žmogiškųjų vertybių sandūra, aukštinama meilė.
1601–09 kūryboje vyrauja vadinamosios probleminės pjesės, arba tamsiosios komedijos, ir didžiosios, arba kruvinosios, tragedijos. Komedijose Troilas ir Kresida (Troilus and Cressida 1602–09, lietuvių kalba 2016), Viskas gerai, kas gerai baigiasi (All’s Well That Ends Well 1603), Akis už akį (Measure for Measure 1604, lietuvių kalba pastatyta 1985, pavadinimu Jei taip, tai šitaip 2007) keliamos socialinės problemos, ryšku istorijos parodijavimas, sunyksta aiški gėrio ir blogio skirtis. Brandžiausiais kūriniais laikomos tragedijos Hamletas (Hamlet 1601–03, lietuvių kalba 1909, 1946 112020, 1964 42011, pastatyta 1932, 1959, 1987, 1997, 2008), Otelas (Othello 1604, lietuvių kalba 1924, 1949 52020, pastatyta 1924, 1952, 1960, 2000; baletas Dezdemona, kompozitorius A. Šenderovas, 2005; opera, kompozitorius G. Verdi, 1938, 1947, 2011), Karalius Lyras (King Lear 1605–06, lietuvių kalba 1936, 1948 52020, 1997, pastatyta 1937, 1961, 2004, 2006), Makbetas (Macbeth 1606, lietuvių kalba 1915, 1947, 62020, pastatyta 1939, 1961, 1993, 1999, pavadinimu Ledi Makbet 2011; baletas, kompozitorius O. Balakauskas, 1989), Timonas Atėnietis (Timon of Athens 1605–06, lietuvių kalba 1936, 1997), Antonijus ir Kleopatra (Antony and Cleopatra 1607, lietuvių kalba 1964 32020, pastatyta 1966), Koriolanas (Coriolanus 1608, lietuvių kalba 1973 32020, pastatyta 1972). Jų vyksmas grindžiamas veikėjų vidiniais prieštaravimais, lemiamais istorinių sąlygų, valdžios ir moralinių vertybių susidūrimo. Ryšku lemties motyvas, žmogaus egzistencijos ribinis išgyvenimas.
Tragikomedijos
1609–13 daugiausia kūrė tragikomedijas (Cimbelinas / Cymbeline 1609–10, lietuvių kalba pastatyta 1993; Audra / The Tempest 1611, lietuvių kalba 1963, 2003, pastatyta 1978, 1992, 1997, 2007, pavadinimu Miranda 2011; Žiemos pasaka / The Winter’s Tale 1611, lietuvių kalba pastatyta 1925). Joms būdinga apibendrinti charakteriai, fantastiniai ir mitologiniai vaizdiniai, gėrio, grožio, meilės apmąstymas.
Poemos
Dar parašė naratyvines poemas Venera ir Adonis (Venus and Adonis) ir Lukrecijos išniekinimas (The Rape of Lucrece, abi 1593).
Kūrybos bruožai
Tęsdamas antikos, viduramžių, Renesanso literatūros ir teatro tradicijas ištobulino ir įtvirtino renesansinės komedijos, istorinės dramos, tragikomedijos, tragedijos žanrus, sukūrė jų modelius. Įtvirtino angliškojo soneto modelį. Kūrybai būdinga ryškūs ir įtaigūs veikėjų dialogai ir monologai, komizmo ir tragizmo dermė, žodinės raiškos laisvumas – prozos, baltųjų eilių ir griežtos ritmikos tekstų derinimas, nepaprastai turtinga (apie 15 000 žodžių), gausi metaforų, kalambūrų kalba.
Pastatymai
Pagal kūrinius sukurta operų, baletų, filmų (režisieriai F. Zefirelli, G. Kozincevas, A. Wajda, K. Branagh). Lietuvoje pagal W. Shakespeareʼo kūrinius dar pastatyti spektakliai Hamleto sąvoka (1987), Apreiškimas pagal Šekspyrą (1999–2000), Juokdario mirtis, arba Kas nužudė Šekspyrą (2003), Mano Hamletas (2008), Šekspyriada (2009).
Vertimai į lietuvių kalbą
Į lietuvių kalbą kūrinių išvertė Kazimieras Samajauskas, K. Jurgelionis, J. Talmantas, V. P. Bložė, K. Boruta, A. Churginas, A. Danielius, S. Geda, A. Miškinis, A. Nyka-Niliūnas, A. Tyruolis-Šešplaukis, T. Venclova ir kiti.
1
William Shakespeare (antkapinio paminklo graviūra, 17 a.)
R: Raštai 6 t. Vilnius 1961–65; Dramos. Sonetai Vilnius 1986; Complete works Oxford–New York 1983; The Riverside Shakespeare London 1997. L: D. Judelevičius Gyvasis Šekspyras Vilnius 1964; S. Greenblatt Vilas ir pasaulio valia: kaip Šekspyras tapo Šekspyru Vilnius 2007; K. Muir Shakespeare’s Tragic Sequence London 1972, Shakespeare’s Comic Sequence Liverpool 1979; E. J. Allman Player-King and Adversary: Two Faces in Shakespeare Baton Rouge 1980; R. Nevo Comic Transformations in Shakespeare London 1980.